Pagaliau ruduo. Lietuviškas ruduo.

Grįžęs iš tos šalies, kurioje turėjau time of my life daugeliu prasmių, kur kelionės metu užtvindžiau savo Facebook draugų ir sekėjų feed’us didžiuliais selfių ir freedom postų kiekiais (neabejotinai ne vienas pagalvojote, kad pirmą kartą buvau užsienyje), vėl kibau į darbus. Pripažinsiu, pirmos dienos nebuvo labai efektyvios dėl jet-lag’o, tačiau į rytus jis man gerokai lengvesnis, tai all good. Adaptacija, tiek fizinė, tiek psichologinė, įvyko greitai – įpratau miegoti, keltis ir valgyti kaip priklauso šiai laiko juostai, taip pat įpratau skaityti daugiau apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Niekas čia per tiek laiko smarkiai nepasikeitė: Ebola vis dar toli, konservatoriai vis dar žaidžia Game of Thrones, kai kas vis dar yra butt-hurt dėl to, kad gyvenimas yra sunkus ir neteisingas, vis dar yra teisuolių, kurie įsitikinę euro sąmokslu ir, esu įstikinęs, 2015 metų sausio 1 dieną bandys išimti visus eurus iš bankomatų ir juos sudeginti, taip parodydami kaip smarkiai yra nusivylę ir kaip labai protestuoja prieš tas mistines būtybes valdžiažmogius. Kaip sakant, visur gerai, bet namie geriausia (šita patarle jau nustojau tikėti, bet jūs dar tikėkit. Ignorance is bliss).

Suprantama, ten kur buvau metų laikai truputėli kitokie būna, pavasaris prasideda mėnesiu anksčiau, ruduo – mėnesiu vėliau. Taigi, iš nuostabiai spalvingų medžių šalies grįžau į senatviškai nuplikusios pilkuvos šalį. Šiaip visada maniau, kad Lietuvoje už vėlyvą rudenį yra blogiau tik vėlyvas pavasaris, kai jau nebesninga ir temperatūros stulpelis rodo daugiau, negu 0 °C, tačiau šaligatviai saugo sniego, sumišusio su purvu klodus; tie klodai ten stovi ir tau primena, kokioje pilkumoje gyveni ir dažniausiai jie stovi iki balandžio, kasdien vis nunykdami, tačiau ne taip greitai, be pilkumos primindami apie tai, kad gyvenime niekas greitai nevyksta. Lietuviškas ruduo yra bjauresnis tik tuo aspektu, kad dienos trumpėja. Atsikeli, pažvelgi per langą – pilkas dangus, pilki medžiai, pilkas asfaltas, pilkas kaimyno pakaruoklis kažkur tolumoje, pilki automobiliai (nes praktiškiau), pilki veidai (su invertuotom šypsenom, kai šypsomasi lūpų kampučius tempiant į apačią. Seriously, who does that?), nueini į darbą (ar veiki kažką, ką veiki dieną) ir staiga – naktis. Rimtai, jau 16 valandą būna tamsoka, o 17 valandą jau visiška tamsa. Ir po to stebisi visi, kaip čia Lietuvoje visi niūrūs, viskuo pasipiktinę, vartoja daug alkoholio ir žudosi. Pasakykite man, ką veikti, jeigu gyveni kur nors toli už miesto? Belieka tik prisigerti, piktintis politine padėtim, susimušti su kaimynais (arba palaikyti žmoną kaimynu ir ją sumušti) ir kartas nuo karto pasikart. Iš tiesų, tai yra liūdnas metas, neabejotinai įkvėpęs ne vieną tautos mokytoją mokyti jaunimą kuklumo, ramybės ir neišsišokimo savo kūriniuose.

Truputėlį sugrįžtant į realybę ir pamirštant sarkazmą, tai nori nenori esi priverstas matyti visą tai per langą, per žinias, perskaityti portaluose. Netikiu, kad bet kuris metų laikas darytų įtaką žmogaus sprendimų priėmimams ar nuotaikai (ypač, jeigu žmogus yra sveikas visomis prasmėmis), tačiau reikia pripažinti, kad kur kas maloniau būtų žiūrėti į palmes ir smėlėtą paplūdimį, negu į šią pilkumą. Kita vertus, jei visada žiūrėtum tik į palmes ir smėlį, tai tikrai tas vaizdas atsibostų ir norėtum sugrįžti į pilkumą. Kitaip tariant, geresnė lietuviška patarlė šiuo klausimu yra: “Gerai visur, kur mūsų nėra”. Šio įrašo esmė yra tokia, kad norėjau šiek tiek paverkti dėl to, kad teko grįžti ir kad yra ruduo.

Man asmeniškai ruduo yra šiek tiek romantiškas dėl visos savo spalvų metamorfozės, tačiau ruduo visada neša vieną labai svarbią ir labai gerą žinia – žiema jau čia pat. Laikas vaškuoti snieglentę ir aštrinti kantus!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s