Prisipažinsiu, praeitą savaitę visai sėkmingai adaptavausi darbe ir buvau užglušintas viso srauto, kuris susikaupė per 3 nebuvimo savaites. Pridėkime faktą, kad šeštadienį man buvo normali darbo diena, tai savaitgalis buvo tik sekmadienis, kurį aš norėjau sąžiningai tingėti – kartais taip norisi tingėti, tiesiog daryti ką nors mind numbing ir pamiršti viską. Deja, visiškai tingėti nesigavo, nes reikėjo vis tiek šį bei tą darbo labui nuveikti. Mind you, čia gali pasirodyti, kad aš nemėgstu darbo ar skundžiuosi kažkuo. Aš myliu savo darbą, žiauriai mėgstu spaudimą, deadline’us, krūvį ir metrikas, parodančias, kad darbai materializuojasi ir viskas nebuvo perniek. Aš netgi labai smagiai jaučiausi šeštadienį keliaudamas į darbą, nes ryte autobusas buvo tuščias (automobilis atostogauja ilgiau nei aš pats), visą dieną yra ramiau, nei kitomis savaitės dienomis, tad labai geras metas užsiimti įvairiais darbais, kurie visada yra, tačiau laiko jiems nėra, nes arba atsiranda svarbesnių, arba tiesiog let’s face it – nėra kam deleguoti, nors pagal visą logiką reikėtų. Esminis leitmotyvas viso šito viršutinio teksto yra tas, kad tingėjau parašyti vakar kažką pirmadienio rašiniams, nors idėjų ir buvo. Nu bet tingėjau. Todėl rašau šiandien ir visai ne apie tai, apie ką galvojau.

Šiandien noriu prisipažinti, kad vis tik turiu gyvenime dalykų, kuriuos norėčiau pakeisti, patobulinti ar tiesiog daryti kitaip nei darau dabar, tad čia toks šiek tiek asmeninis sąrašas dalykų ir, kadangi dalykų sąrašai be rezultato nustatymo yra niekiniai, rezultatų, kurie parodys, kad dalykas pasikeitė, patobulėjo ar yra daromas kitaip. Lec kamon.

1. Laikas savo idėjas užsirašinėti į knygą. Beveik visur vaikštau su kuprine, kurioje turiu užrašų knygą (kas metais įgyju vis naują, dabar jau turiu visą kolekciją knygų, kurios užpildytos ~1/5), tad laikas būtų pradėti ta knyga naudotis – kai kyla idėja imti ir užsirašyti. Rezultatas: kas mėnesi peržiūrimas ne tuščias sąrašas, kažkas materializuojama per Pirmadienio rašinius, kai kas metama lauk. Planas maximum: pilna užrašų knyga.
2. Pernai metais nuo rugsėjo iki gruodžio buvo 14 įrašų – kas nėra blogai, bet galima ir geriau. Ta proga iššūkis man pačiam: ne mažiau, kaip 48 Pirmadienio rašinių įrašai, kad ir kokie bereikšmiai, kad ir skirti tik varnelę uždėti ir atsižymėti, bloge. + pratęsti blogą už Pirmadienio ribų ir nueiti į kitas, labiau down to earth temas. Rezultatas: 48+ įrašų Pirmadienio rašinių kategorijoje + bent 5 įrašai už šios kategorijos ribų. Planas maximum: 52 pirmadienio rašiniai ir daugiau, nei 10 ezoterinių įrašų.
3. Išmokti prancūzų kalbą, bent jau kad galėčiau suprasti filmus (su tam tikra anglų/lietuvių k. subtitrų pagalba) bei knygas. I shit you not, čia tikrai nėra super planas, jau dabar suvokiu tikrai ~50% (tiek pasak duolingo, tiek pats daugmaž įvertinčiau savo suvokimą), o kalboms esu imlus (lietuvių, fluent english, conversational rusų ir lenkų – supratimas tikrai siekia B2 levelį, basic german – dauguma išmokta on the go iš cartoon network ar tiesiog poreikio susikalbėti). Ir manęs tikrai negąsdina jų 20 laikų ir netaisyklingi veiksmažodžiai, kurie šiaip galvą rauna. Rezultatas: Perskaityta ir normaliai suprasta Le petit Prince: Vol de Nuit, kad ir su žodynu, bei subjektyvus pojūtis, kad filmą žiūriu atsipalaidavęs, o ne ieškodamas reikšmių subtitruose. Planas maximum: Panaudoti žinias praktikoje išvykus į Prancūziją kelioms dienos ir būti suprastam. Vas y!
4. Nustoti valgyti šūdą. Kokius 2 metus buvau labai patenkintas savo mityba, tik kartais nuklysdavau į kokį čipsų pakelį ar panašų junk food’ą. Ne, aš nesu militant veganas ar šiaip diet freak‘as, tiesiog mane pastaruoju metu labai užkniso mano fast and easy diet, kuri susideda iš labai daug maisto, kuris ne tik suteikia kalorijų, bet ir savotišką kaltės jausmą su prieskoniu “gal jau užteks?“. Ir aš tikrai nieko prieš junk food’ą, tačiau aš prieš dietą, kurios pagrindas yra junk food’as (čia kalbu apie save, ką valgo mano skaitytojai, seimo nariai, valytojos, direktoriai ar ugniagesiai man rūpi mažiau, nei Darbo Partijai rūpi vidutinis atlyginimas). Rezultatas: sakyčiau, kad galėtų pasakyti mano aplinka, nes kažkada turėčiau juos užknisti pasakojimais apie mitybą, bet kadangi to nedarau, tai teks pasikliauti čekiais, kuriuos skrupulingai vedu į excel spreadsheetus o iš tų spreadsheetų labai nesunku nustatyti kada nusižengiau sau. Planas maximum: šiaip nėra plano maximum. Čia tiesiog tikslas, kuriuo noriu pasiekti geresnę holistinę savijautą (whatever the fuck that is).
5. Daugiau viešo kalbėjimo. Pernai metais pavyko vieną – kitą kartą panaudoti savo sukauptas žinias pristatant plačiajai (vieną kartą ir labai siaurai) visuomenei lazerius. Šiais metais, gali būti, kad pavyks tą daryti aktyviau (jau yra preliminarus pasiūlymas, žiūrėsim kas bus). Rezultatas: daugiau, nei 2 paskaitos, kurių auditorija bus ne įmonės, kurioje dirbu, darbuotojai. Planas maximum: bent 5 paskaitos įvairaus profilio klausytojams apie lazerius ir optiką. Planas uber maximum: tapti viešu kalbėtoju ir kalbėti visiškus motyvacinius briedus per verslo renginius, kuriuose kostiumuoti dėdės ir tetos linksėtų galvom ir galvotų “sumokėjau už bilietą 500 eurų, todėl šitas renginys labai geras“.

Dar norėčiau pradėti kurti scenarijų kokiai nors knygai, bet su knygom man labai nesiseka. Kokios tai trumpos istorijos ar novelės yra labiau man tinkamas žanras. Kita vertus – labai gali būti, kad mano knyga būtų tiesiog pradžia viso šūdo, kuris palaipsniui transformuotųsi į leidybą iš savų lėšų ir savo paties knygų pristatymą “Knygų mugėje“ – visi esame matę tą dėdę, kurio visi vengia, bet jis, nepaisant to, kas metais vis tiek išsiperka ten vietą ir pristato savo šūdų krūvą visuomenei, kuriai mažų mažiausiai yra giliai poch*i ant savaleidžio grafomano. Yra labai reali galimybė, kad taip gali nutikti ir man, nes visus narcicizmo reikalavimus šiam dalykui tenkinu. Tikiuosi jūs pasakysite, kad aš jau pasiekiau tą lygį.

O iki tol, tai stay tuned, nes viskas bus tik geriau.