Žmonės nesikeičia – there, you have it

Visada sakiau, kad žmonės nesikeičia, tik niekada per daug į paaiškinimus kodėl neįdėdavau pastangų, nes tiesiog. Tiesiog neturėjau laiko gilintis kodėl mano turimi empiriniai duomenys rodo, kad žmonės nesikeičia, tai dažniausiai mano argumentas būdavo “nes tiesiog“. Pastaruoju metu teko kelis kartus kalbėti ir dėstyti savo mintis žmonėms šiuo klausimu, be to teko konsultuotis įmonėse, atliekančiose psichologinius testus būsimiems darbuotojams (nes yra buvę atvejų, kai samdydami žmones įvertiname reikalingas technines kompetencijas, tačiau nepamatome, kad žmogus yra kleptomanas psichopatas, kuris/kuri galėtų ne tik pavogti visus kanceliarinius reikmenis, bet ir iššaudyti pusę žmonių su medžiokliniu nupjautvamzdžiu, kurį jis/ji pasigamino pats/pati), kas truputėlį pagilino mano žinias šioje srityje.

Taigi, visi žinote, kad kiekvienas mūsų turime tuos vadinamus soft skills, tai iš esmės rinkinys įvairiausių savybių, kurios susiformuoja labai anksti vaikystėje. Tos savybės iš esmės nurodo kaip žmogus santykiauja su pasauliu, kaip galvoja ir kaip išreiškia save. Turbūt visi girdėjote ir Myers-Briggs asmenybes tipo nustatymo testus (ten kur atsakai į krūvą klausimų ir po to sužinai ar esi koks INTJ ar ESFP). Tai va, šitie visi soft skills, tos pasaulio pažinimo ir grįžtamojo ryšio savybės nesikeičia nors tu ką. Paprastai žmogus netampa ekstravertu iš intraverto, nebent: a) dėl kažkokių priežasčių buvo užblokavęs save arba b) yra ant ribos tarp tipų (iš esmės šie tipai nėra tokie jau diskretiški, paprastai juos apibūdina normalusis pasiskirstymas – tas toks varpo formos). Realesnis tokio pokyčio mechanizmas yra trauma – kažkas, dėl ko žmogui vėliau visiškai viskas susimaišo ir daug kas sako: “tas <įvykis> jį pakeitė“. Daugeliui mūsų tas negresia ir iš tikrųjų esame gan tiksliai apibrėžtos personos su savo savybėmis, kurias nešamės savo kraityje visą gyvenimą.

Taip, žinoma, žmogaus nuomonė ir požiūris gali keistis – tai netgi privaloma – toks savotiškas kritiško proto egzistavimo įrodymas. Mes mokomės, stebime, sužinome naujų dalykų besiplečiantis mūsų žinių bagažas daro įtaką mūsų nuomonei ar požiūriui į vieną ar kitą dalyką, tačiau būtent kaip mes mokomės ir kaip mes bendraujame su pasauliu (ir kitais žmonėmis) – tai yra konstanta. Pridėkite ranką prie širdies ir pasakykite man nuoširdžiai – kiek pažįstate žmonių, kurie pasikeitė per pastaruosius 5, 10 ar whatever metų? Kartais sutinku kokį klasioką ar klasiokę, su kuriais nesimatėme 10 metų, jie jau gyvenimą sukūrė, viską susitvarkė, tačiau bendraujant atrodo, kad tai tas pats nesubrendėlis, su kuriuo trynėme suolus ir purškėme ašarines dujas į anglų kalbos kabinetą (dalis istorijos gali arba gali nebūti išgalvota).

Tas iš esmės veda prie vienos labai svarbios, tačiau dažnai ignoruojamos išvados – žmonių pakeisti neįmanoma (nebent norite kartu ir sugriauti visą žmogaus gyvenimą). Ir kadangi žmonių pakeisti neįmanoma, tai siūlau Jums visiems gero gyvenimo receptą, kuris yra iš esmės labai simple:

Priimk realybę, susitaikyk su savim ir nepisk proto kitiems dėl jų būdo.

Ir viskas. Tam nereikia motyvacinių seminarų ar knygų, kurios išmokys jus pamilti save. Tiesiog supraskite, kad esate kokie esate ir tai yra gerai – kad ir kokie bebūtumėte. Visokių yra, visokie ras savo vietą po saule. Taip pat tą patį taikykite ir kitiems asmenims – kiekvienas turime savo savybes, kurios nekinta. Taip, kartais vieni ar kiti asmenys labai užknisa ir su jais neįmanoma būti – tai nebūkite su jais. Visiems bus geriau, jeigu būsite su tais žmonėmis, su kuriais Jūsų karma sutampa ir paliksite ramybėje tuos, su kuriais – ne. Patikėkite manimi – sutaupysite laiko, nervų ir pinigų už motyvacinius seminarus. Ir kai tik pradėsite suvokti tai, kad žmonės yra kokie yra, patikėsite tuo ir nebesitikėsite, kad asmuo X nebedarys Y veiksmų, tada ir gyvenimas prašviesės, ir delfi nebesinorės komentuoti, ir gal net kokia nors šypseną į tą rūstų veidą prasimuš. Juk artėja pavasaris.

3 komentarai “Žmonės nesikeičia – there, you have it

Pridėti Jūsų

  1. But if it’s default human setting/nature to try to change people around oneself then isn’t telling people to change, in such a way that they stop requiring others to change and change their relationship to themselves, exactly the same thing that you are telling them not to do?
    And if people don’t change, then what’s the point telling them to?

    Patinka

    1. I am not telling people to change themselves, people can do whatever they want. I am making a statement which is actually based on factual information about human psychology. People can accept this or dismiss it, it’s none of my bloody business. The truth is that understanding this could help a lot of people with their relationships with themselves and the ones around them as it did help me sometime ago.

      I actually don’t give a flying fuck whether people reading this will use it or not. It’s an interesting theory for me and I’m sharing my ideas in this blog. The whole point of this blog is to practice my writing and idea expression skills. We’re not building a cult or motivation workshop here 😀

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: