Šį savaitgalį įvyko jau 47-oji Fiziko Diena (dar žinoma kaip FiDi), kurioje, kaip ir kiekvienais metais nuo 2006, teko garbė sudalyvauti. Kadaise pats buvau organizaciniame komitete (OK), suvaidinau filme (dėl kurio man visai negėda, bet Jums gali būti), pabuvau atsakingas už gerą orą (taip, yra tokia pareigybė), vėliau buvau atsakingas už vakarinę dalį (tais metais prikėlėme tradiciją daryti FiDi netipinėse vietose ir po daugelio metų šios nuostabios dienos šventimo klubuose sugeneravome anšlagą Vingio parko estradoje) ir galiausiai buvau Ministras be portfelio. Po visų šių pareigybių įgijau veterano kortelę ir dabar galiu į visas FiDi nemokamai įeiti bei gauti alaus už dyką. Kadangi laikas eina ir pats nejaunėju, tai, suprantama, visąlaik atrodo, kad žolė žalesnė mūsų laikais ir viskas geriau buvo. Nematydamas šių metų OK nustatytos krypties buvau įsitikinęs, kad šįmet FiDi yra doomed to fail. Buvau somewhat neteisus.

Apie tai, kas yra FiDi, nepasakosiu – informaciją galima rasti čia. Trumpai: tai fizikų studentų organizuojamas renginys. Nors tiksliau – renginių maratonas. FiDi būna pirmą balandžio šeštadienį (nebent pirmą sekmadienį Velykos, tada nukeliama vėliau, kaip kad buvo šįmet). Vyksta keli prieššeštadieniniai renginiai (Juzikas – a la jumoriztinis simpoziumas ir Presskonferencija). Šeštadienį viskas prasideda nuo dieninės dalies 10 ryto prie fizikos fakulteto Saulėtekio al. 9. Ten visokie handmade atrakcionai (gigantiškas žiurkratis, kuriame bėga žmogus, Tesla coil, invertuotas dviratis ir pan.), pigios ir negirdėtos muzikinės grupės ir daug fizikų. Po dieninės dalies seka eisena per visą miestą iš pradžių sulipus į sunkvežimius ir kitokias visiškai nesaugias priemones (vis dar nesuprantu kaip tai yra leistina), po to – pėstute Gedimino prospektu iki filologijos fakulteto. Iš tikro, tai yra tokia istorija apie tai kaip Dinas Zauras suvalgė filologę, tai visi fizikai eina filologių kasmet atsiprašyti tikėdamiesi atleidimo ir, turbūt, sekso, bet dažniausiai gauna tik inapropriate šokį po Prezidentūros langais. Po to seka vakarinė, kur visi ateina išlieti prakaito ir kompensuoti skysčių trūkumą alumi. Dažniausiai. Nesakau, kad gerti alų yra būtina per fizikų renginius, bet tradicijos yra tokios, kad dauguma fizikų (tiek vyriškosios, tiek moteriškosios lyties) mėgsta alų labiau už vandenį ir saulės šviesą.

Šįmet pasitaikė kaip niekada geras oras, taigi nusprendėme pasiimti mūsų geriausią draugę ever į renginį – Fibo (kalė be veislės, iš prieglaudos. Much love). Iš pradžių klaidžiojome be vietos po renginį, kadangi visi atrodė susikoncentravę prie atrakcionų (rimtai, prie scenos beveik visą dieną nieko nebuvo). Šiais metais dieninėje dalyje nepardavinėjo alaus (nes negavo leidimo), tas irgi turbūt pridėjo tokio pasimetimo ne tik mums, bet ir visiems aplinkui (aš vairavau, tai negalėjau vartoti, čia tik general remark) – nors FiDi veteranai galėjo užeiti į jiems skirtą palapinę, kur fuksai pilstė alų. Ten dažniausiai būna vyresnioji veteranų karta ir kalba apie tuos dar senesnius laikus, jaunesni dažniausiai leidžia laiką outside. Iš tiesų, tai atrakcionų šiemet atrodė super mažai ir nebuvo jokio vinies, kaip kad anksčiau – turėjom ir didžiausių Lietuvoje šachmatų, ir gigantiškas FiDi raides, kurių vienoje buvo jacuzzi ir roller coaster ir dar visokių pribumbasų. Šįmet kažkaip atrodė niūroka, ko nepamatėme karo akademijos kampelio (prieš tai akis užkliuvo už kareiviškos košės dalintojų, bet per daug sotūs pusryčiai neleido pasimėgauti dar ir tuo). Ten buvo galima užsidėti pilną ekipuotę (su neperšaunama liemene, taktine liemene, šalmu ir pilna kuprine – trūko tik vandens), pagriebti į ranką Ar 4 (toks švediškas automatas dar vadinamas irklu, kadangi yra labai ilgas ir šiaip sveria nemažai – apie 4.4 kg be dėtuvės) ir pajausti koks svoris slegia kariūnus pratybų metu. Jeigu rimtai, tai pritūpus atsistoti buvo labai sunku. Prie stalo buvo galima pačiupinėti Glock 17, Colt M1911, Carl Gustav prieštankinį dalyką ir M14 snaiperio modifikaciją. Dar buvo galima pamėtyti gynybinių granatų į taikinį ir šiaip pabendrauti su kariūnais. Labai džiugu, kad žmonės noriai ėjo, bandė, klausinėjo – nuo visiškai mažų vaikų iki nebe pirmos jaunystės piliečių. Tai šita dalis atpirko bet kokio vinies nebuvimą.

Pasismaginę su ekipuote greitu metu pasišalinome iš renginio, kadangi mūsų šuo labai bijo visokiausių sproginėjimų (o jų ten buvo), tai teko ją išsinešti, nes pati nenorėjo niekur eiti. Į eiseną jau kelinti metai neinam, tai nėjom ir šįmet. Iš tikrųjų, tai eisena man niekada per daug nepatiko. Džiugu, kad yra krūva žmonių, kuriems tai viena smagiausių dalių ir kad ši tradicija gyva, tačiau tai tikrai ne man. Kudos OK už tai, kad Dinas Zauras veikė ir eisena pajudėjo laiku. Su eisena yra buvę visko: ir Dinas Zauras degė, ir policija nelydėjo, ir Dinas paskutinę akimirką sugedo, tad eisenos priekyje važiavo tik jo galva priekaboje. Šįmet viskas tvarkingai.

Vietoje eisenos pailsėjome ir sukirtome Studio 9 burgerių, kurie ne tik kad neįtikėtinai ilgai gaminami, bet ir super suprastėję lyginant su metais-dviem atgal. Dėl ilgo gaminimo, tai that‘s amazing, nes žmonių daug nebuvo, bet mus informavo, kad šefas lėtas. Po burgerių grįžome pas mus, apkalbėjome su seniai matytais draugais gyvenimo tiesas ir ruošėmės vakarinei. Buvau įsitikinęs, kad vakarinė bus pustuštę, kadangi line-up‘as buvo siaubingas, tad tikėtis, kad ateis daug žmonių iš šalies nebuvo protinga. Be to, vakarinės vieta buvo nežinoma iki paskutinės akimirkos (I mean, dažniausiai viskas daroma paskutinę akimirką, bet taip kaip šįmet dar turbūt niekada nebuvo) ir visa renginio idėja sklaidė kažkur anapus. Vos tik pasiekėme vakarinę – buvusius profsąjungų rūmus – mano išankstinė nuomonė buvo sulaužyta. Žmonių buvo pilna ne tik ant laiptų, bet ir viduje. Žmonės netgi būriavosi prie scenos ir stengėsi iš arčiau pamatyti tas niekam nematytas grupes. Mes ilgai neužsibuvome, nes jau nebe jaunystė ir šiaip nematau per daug prasmės daryti tą patį kaip visada, tad išvažiavome namo. Tūsas, aišku, tęsėsi iki paryčių ir jaunieji fizikai pagaliau galėjo pamiršti visus vargus, susijusius su FiDi organizavimu vien tik tam, kad po visko pajustų tą tuštumą širdyje suprantant, kad FiDi jau baigėsi ir dabar belieka TIK mokytis.

Sveikinu šiųmetinė FiDi OK! Jūs padarėte geriausią, ką galėjote tikėtis – pakeitėte skeptišką nuomonę ir surezgėte puikų renginį. Aišku, daug ką lemia kompanija, su kuria šventi, bet ta kompanija kasmet gera, tad galima iš lygties ją pašalinti.

NB. Pats puikiai suderinau tiek mokslus, tiek FiDi organizavimą ir po bakalauro net ir lazerių fizikos magistrą baigiau. Čia visiems, kurie galvoja ir galvos, kad fidistai nieko apart šūdo malimo nesugeba. Sugeba, ir dar kaip.