Absurdiško gyvenimo filosofija

Buvo vėlyvas pavasaris, gal net labiau vasara, artėjo sesija. Stovėjau čekoslovakiškame troleibuse, garbanotus plaukus kartas nuo karto dar labiau sujaukdavo skersvėjis, vis įsimesdavęs per tuos storus vienasluoksnius viršutinius langelius, kurie būdavo atidaryti iki pat galo idant keleiviai neužtrokštų, tačiau išties tai visai negelbėjo. Mano liūdnos akys, eilinį kartą sufokusuotos į begalybę išdavė, kad mano galvoje [...]