Šanchajus yra miestas apsimetėlis. Lyg žmogus, bandydamas nukopijuoti sėkmę, rengiasi taip, kaip jo autoritetas, tikėdamasis, kad apranga yra viskas, ko reikia sėkmei, taip Šanchajus po truputį rengiasi visiems iki skausmo pažįstamais būdais. Čia yra ir Shanghai Times Square su gigantiškais ekranais, sakančiais I ❤ SH arba reklamuojančiais haute couture drapanas, yra ir top dešimtuką pagal dydį patenkanti Apple šventykla ir krūva dangoraižių, priklausančių dideliems berniukams ir mergaitėms. Čia net ištisi rajonai atrodo taip, lyg nebūtum per daug nutolęs nuo Europos – dviejų aukštų namai, trinkelėmis grįsti takeliai, fontanas, hipsterinė alaus darykla pavadinimu Boxing Cat Brewery ar visi įmanomi Starbucks, McDonalds and co. Norėdamas, galėtum net nepamatyti, kad esi Šanchajuje.

Tačiau tai – tik bandymas nukopijuoti kito sėkmę. Tai nėra tikrasis Šanchajus. Tikrasis Šanchajus dažnai pradeda lįsti pro siūles klaidžiojant toliau nupoliruotų Europietiškų rajonų – tikrasis Šanchajus nedaug skiriasi nuo tos vietos, kurią Vilniuje vadiname Šanchajumi. Čia žmonės verčiasi kas kaip sugeba, štai vienas stovi prie savo restorano, prasegtais iki bambos marškiniais ir išdidžiu žvilgsniu stebi aplinką. Kitame kioskelyje moteris daro pėdų masažą vyresnio amžiaus kinams, o dar kitame – kažkas valgo dienos atliekas, kurios, tikriausiai yra skanesnės, nei bet kuris up-market restorano maistas šiame mieste. Kitoje gatvės pusėje vyrukas valo žuvį, o visai už jo kažkas plauna grindinį. Įvairūs kvapai, sumišę su nepakeliama drėgme, jaudina uoslę kol keliauji toliau pro šias miesto džiungles.

Štai, priename mini turgelį, kuriame vienas kioskas pjausto kiaulę, pakabintą ant kablių, o kitas – siūlo kiaulienos BBQ. Šalimais grupė vidutinio amžiau vyrukų be marškinėlių žaidžia kauliukais ir be sustojimo rūko vietines cigaretes, kurių silpniausias atitikmuo gali būti palyginamas su raudonu Marlboro. Tik po kurio laiko supranti, kad ryškų gatvių apšvietimą, spinduliuojantį nuo visų ekranų ir stiklo-plieninių pastatų, pakeitė blankių natrio lempų šviesa, tačiau tai netrukdo stebėti aplinkos. Tai ir yra dalis to tikrojo Šanchajaus, kurį pradedi pastebėti išlukštenęs jį iš brand drabužių, kurie jam taip netinka. Tiesiog ne jo stilius.

Tikrajame Šanchajuje vyrai su triadų tatuiruotėm žaidžia kortomis prie Markso statulos ir vieniša moteriškė veža visas pasaulio lentas ant savadarbio dviračio, kurio gale yra padaryta priekaba ir kuris stabdomas traukiant rankeną, esančia prie rėmo. Tikrajame Šanchajuje gyvenimas vyksta ne tik ant žemės, bet ir ant stogo, kur žmonės džiauna drabužius, gera arbatą ar ilsisi po darbo dienos bei valgo sūdytas sojų pupeles ir arbūzą, kad būtų lengviau ištverti karštį.

Tikrasis Šanchajus yra daug įdomesnis, negu apsimetėlis Šanchajus, nes tikrasis Šanchajus gali kiekvieną atsakymą į bet kurį tavo klausimą įsukti į savo istoriją, kurių čia yra daugiau, nei 25 milijonai. Apsimetėlį visada atskirsi nuo tikrojo herojaus pagal tai, kaip įdomiai jis pasakoja savo istoriją.