Kažkada liepą rašiau tokią pusmečio ataskaitą, kurioje labai gražiai išdėsčiau viską, kas įvyko per pastarąjį pusmetį. Tačiau kiek visko įvyko per likusį pusmetį: dar pora kelionių į Kiniją, trumpos komandiruotės į Ukrainą ir Lenkiją (taip, ten viskas tikrai kitaip!), vienu metu įvykęs visiškas lūžis gyvenime ir ilgas atsistatymo kelias po to (dabar kur kas geriau, bet buvo tikrai tamsių dienų). Pradėjau dažniau žaisti pokerį ir po skaudžių pamokų ridedantis nuo kalno, po truputį pradedu kopti aukštyn. Kelionė į Tailandą, kurios metu iš naujo atradome vienas kitą. Pradėjau daugiau skaityti, dėl ko labai džiaugiuosi, kadangi buvau pamiršęs kas tai per dalykas ir kodėl jis toks svarbus gyvenime. Bendrai paėmus, metai buvo vieni keistesnių visomis įmanomomis prasmėmis, tačiau tik per visokius keistumus ir sunkumus tampame geresni ir stipresni. Kadangi nematau prasmės pažadais mėtytis Naujųjų Metų išvakarėse, kadangi pažadus tiek sau, tiek kitiems galima duoti bet kurią kitą dieną – geriau apžvelgsiu metų geriausius.

Metų kelionė. Šiais metais skridau viso labo 26 kartus ir pagrinde į tolimuosius rytus. Deja, frequent flyer statuso negavau, teks bandyti kitais metais. Vis tik iš visų kelionių tikrai geriausia buvo kelionė į Tailandą (trečioji kelionės pasakojimo dalis bus greitai!), kadangi ten ne tik gerai praleidome laiką, nugalėjome kelias baimes ir pasideginome, tačiau ir iš naujo atradome vienas kitą, dėl ko tik dar labiau sustiprėjo mūsų su Meda santykiai. 

Metų knyga. Philip K. Dick ‘The Man in the High Castle’ – knyga, kurią radau Klaipėdos Akropolyje už 7 EUR (originalo kalba) ir kurią perskaičiau tikrai greitai. Įtraukiantis siužetas apie alternatyvų pasaulį, kuriame WWII laimėjo Vokiečiai su Japonais bei

dauguma sprendimų priimama pasikliaunant  tikimybių teorija (per legendinę kinų ‘I Ching’ knygą, kuri veikėjams pasako ką daryti), tik dar kartą priminė kodėl taip mėgstu šį autorių. Knyga taip pat privertė susimąstyti apie mūsų visų gyvenimus ir kaip išties mes patys priklausome nuo tikimybės. Atskiras paminėjimas priklauso A. Vilkaitės knygai ‘Besielė’, nes knyga išties įtraukia ir privalau duoti kreditą (išskyrus už tas sekso scenas, kurias nejauku skaityti, bet čia labiau lietuvių kalbos problema, ne autorės).

Metų filmas. ‘Atomic Blonde‘ – visiškai ištaškė. Garso takelis – tobulas, vėlyvojo devintojo dešimtmečio dvasia bei aprangos stilius – tiesiai į dešimtuką. Galbūt siužetas ir per daug klišinis, tačiau čia juk filmas, pastatytas pagal grafinę novelę, tai come on, people, nereikia visur ieškoti realybės atitikmens, kai mes patys nežinome kas ta realybė yra. Charlize Theron kala į klyną, prieš tai išgelbėjusi ‘Mad Max‘ nuo metų specialiųjų efektų filmo titulo, kuriame dar vaidina Tom Hardy (nepasakyčiau, kad puikiai); okey, ten dar buvo šitas čiuvas su gitara, kuris buvo irgi visai nieko. ‘Atomic Blonde’ mane įtraukė tiek, kad skrendant iš Bangkoko, įsijungiau jį vėl, kad nors trumpam atsidurčiau toje late 80s rytų Vokietijoje.

Metų žmogus. Galėčiau sakyti Meda, tačiau tai būtų neteisinga, nes ji yra mano gyvenimo žmogus. Šiais metais džiaugiuosi susipažinęs su Marco, kuris padėjo mums susiplanuoti kelionę į Tailandą ir šiaip yra crazy diedas. Labai smagu, kad tokie žmonės atrandą Lietuvą, ją įsimyli ir lieka čia skleisti tų gerų ir pozityvių bangų, kurių mums kartais taip trūksta.

Metų suvokimas. Galiu daugiau, nei galvoju, kad galiu. Visi demonai ir monstrai nėra tokie galingi, kai pasižiūri į juos iš arčiau ir primeni aniems katras iš mūsų yra vairuotojo sėdynėje. Gyvenimas per trumpas ir per daug chaotiškai nuostabus, kad leisčiau kažkam negyventi jo iki bent jau 4/5 žvaigždžių įvertinimo. Čia pacituosiu savo  paties Kalėdinį palinkėjimą: ‘<…>visi būsime labai greitai užmiršti, tad galbūt šį gyvenimą būtų visai smagu skirti ne kovai su vėjo malūnais, o tam, kad mirties patale galėtumėm sakyti: “I give it 4 stars out of 5, highly recommended. Worth it“‘.

Šiaip buvo visokių kitokių dalykų, tačiau tam reikėtų trijų dienų non-stop rašymo ir trisdešimt penkių lapų internetinio popieriaus, kadangi kiekvieni metai kažkaip gaunasi vis keistesni, nei praėję – pradedant pasaulio įvykiais, baigiant profesiniu ir asmeniniu gyvenimu. Tikiuosi, kad kiti metai išlaikys šią nuostabią tradiciją ir vėl nustebins kuom nors.