Amžiaus atradimai

Niekad neskyriau labai didelio dėmesio žmogaus amžiui ir man dažnai kyla sunkumų prisiminti koks yra tikslus mano amžius. Jaučiuosi jaunas. Pažįstu žmonių, kurie yra sulaukę 55 metų amžiaus ir yra jaunesni už daugelį man žinomų 25-mečių. Taip pat pažįstu žmonių, neseniai įslinkusių į trečią dešimtį ir besielgiančių kaip senoliai. Turbūt čia labiau veikia savijauta, savivertė ir kiti dalykai, o ne fizinis amžius; taip, turėdamas daugiau metų negalėsi padaryti kai kurių dalykų dėl biologijos, tačiau čia kalba ne apie kiek alaus gali išgerti ir ne apie stajaką, o apie tai kiek esi atviras pasauliui, naujiems žmonėms, kaip susitvarkai su stresinėmis situacijomis ir problemomis.

Tačiau yra vienas dalykas, kuris man su amžiumi atėjo taip gal netikėtai ir ką man vis dar sunku pripažinti. Tam tikru metu supratau, kad Paulo Coelho tiesos jo rašiniuose ar praskiestos motyvacinės kalbos nėra tokios jau tuščios, kaip atrodė kiek anksčiau, kai į viską žiūrėjau itin ciniškai, su smarkia gynybine reakcija. Išties daug trivializuotų posakių, tokių kaip “būk savimi, visi kiti yra užimti”, “išmok pasakyti ne”, “žinok savo vertę”, “šokti reikia tada, kai būna baisiausia” ar “nieko nėra neįmanomo” nėra tik tušti paistalai, iš kurių galima gerai pasipelnyti savęs atradimo holistiniuose savaitgalio atsiskyrimuose už 3000 eurų žmogui. Tai yra išvados, kurios ateina išgyvenus dažnai sukrečiančius įvykius ir atlikus refleksiją. Problema ta, kad tai dažnai yra pateikiama tik kaip vieno sakinio šūkiai, kurie turėtų kažką reikšti, kaip kokia įmonės vizija užrašyta ant sienos, tačiau daugumai žmonių, kurie nedalyvavo procese, kai buvo prieita prie tos vizijos, tai yra neaktualu. Juk vizijos į burną neįsidėsi ir šeimos neišmaitinsi, ar ne? Taip ir tokie motyvaciniai posakiai nieko nereiškia, jei pats prie to nepriėjai. Ir didžioji problema čia yra ta, kad gyvenimo guru ir asmeniniai coacheriai (su visa derama pagarba profesionaliems coacheriams – Jūs esate nuostabūs ir puikiai suprantate apie ką kalbu) šias išvadas pavertė nevertingomis, kartais net gėdingomis frazėmis, klišėmis, kurias nemalonu turėti galvoje.

Dažnai noriu pasidalinti savo atradimais, kadangi nuo 2016 metų, kai įvyko pirmi tikrai stiprūs lūžiai mano gyvenime, jų buvo labai daug, tačiau dažnai bijau įklimpti į šią klišių pelkę ir redukuoti save iki dar vieno daily inspiration bot’o. Kartais apskritai vengiu apie tai kalbėti. Kai buvęs vadovas per paskutinę vakarienę paklausė ką pasakyčiau tiems kolegoms, kurie užsibuvo per ilgai ir turėtų eiti ieškoti geresnio gyvenimo sau, atsakiau, kad negaliu pasakyti jiems nieko, kadangi viskas skambės kaip filosofinis Coelho šūdo gabalas; tie žmonės dar nepriėjo išvadų patys, jie dar nėra šiame gyvenimo etape ir bandymas pasakyti išvadas – padėti jiems apsispręsti – tik iššauks gynybinę reakciją. Kiekvienas žmogus turi savo procesą ir visi vienų ar kitų išvadų prieis patys savo laiku – nėra instrukcijos, kuri veikia visiems.

img_3125
Privaloma motyvacinė nuotrauka su miško motyvais žiemą. 

Vienintelis dalykas kaip galima padėti – tai duoti laiko ir skatinti žmogų nuolat kvestionuoti save ir status quo. Na, jei esi vadovas, dar gali tiesiog atleisti žmogų ir palengvinti gyvenimą sau bei kompanijai. Tik ne viskas yra darbas ir gyvenime nelabai gali būti atleistas, tai belieka stumtis į priekį ir ieškoti atsakymų pačiam, juos rasti ir patirti tą euforišką a-ha momentą bei beveik momentinį tam tikros gėdos jausmą, nes taigi kažkokiam Instagramo motyvaciniame paveikslėlyje, kuriuo dalinosi tavo draugas emigrantas, jau matei tokią išvadą.

Tikiu, kad pozityvūs dalykai ir motyvacija yra labiau ilgalaikiai, nei baimė ar pagieža vien tik todėl, kad dar nepavyko pamatyti gerų rezultatų darbe ar bendravime su žmonėmis ar su pačiu savimi einant baimių keliu, tačiau visiškai nepalaikau priverstinai pozityvios “nieko nėra neįmanoma” ir “mes atsisakėme žodžio negaliu” aplinkos. Grįžtamasis ryšys turi būti įvairiapusis ir čia didysis menas yra mokėti tą grįžtamąjį ryšį pateikti be pagiežos ir priimti be gynybos. Tikiu, kad svarbiau yra mylėti vienas kitą, nes laikyti pilnus stalčius kompromatų yra varginantis procesas, reikalaujantis stiprios organizacijos ir paranojos dėl savęs paties, tačiau nesuprantu žmonių, kurie teigia, kad viskas yra meilė ir taika išgelbės pasaulį. Realistiškai žiūrint, gyvename ne tokiame pasaulyje, kuriame yra realu pasiekti taiką ar kuriame nebūtų tiesiog šūdinų žmonių, kuriems neverta skirti laiko, kurio ir taip negana. Tikiu, kad lyderystė ir pardavimai yra tikrai svarbūs sugebėjimai, bet realybėje tai nėra didis mokslas – dienos pabaigoje visa tai gali būti apibūdinta kaip “būk žmogus ir elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi” (truputi ironiška įžvalga, kadangi labai dažnai yra ieškomi tokie soft skills, kurie turėtų būti įprasti kiekvienam, kas yra žmogus).

Viskas, ką išvardinau viršuje yra tam tikros mano vertybės, kurias jau suvokiau ir kuriomis patikėjau. Dar nemažai dalykų yra man žinomi, tačiau nesuprantama ir visa tai yra labai gyvenimiška dichotomija – žinoti, nereiškia suprasti ar patikėti. Žmonės, kurie bijo skristi lėktuvu, Jums paaiškins, kad puikiai žino tą statistiką, kuri teigia, kad kelionės lėktuvu yra saugiausias keliavimo būdas. Taip pat žinau, kad nieko nėra neįmanomo, kadangi fizikos mokslas tai įrodo – iš esmės jokie procesai pasaulyje nėra duotybė, kadangi viskas procesai yra atsekami iki kvantinių reiškinių, kurie yra atsitiktiniai, taigi net kietas kūnas – toks kaip siena – gali tapti nebekietas, jei suteiksi tam pakankamai laiko ir bandymų. Jei bandysi pereiti sieną kiaurai kokį milijoną metų tai yra tikėtina, kad vieną trumpą akimirką tau pavyks. Čia tikriausiai noriu pasakyti, kad man bus labai sunku patikėti, kad nieko nėra neįmanomo, kadangi aš neturiu neribotų laiko resursų.

2018 metai buvo tam tikra prasme vainikuojantys atradimais ir išvadų gausa, dabar pats laikas būtų su tais atradimais kažką nuveikti. Galbūt todėl yra didesnis užsidegimas kurti ir rašyti. Tai ir suvokimas, kad esu peržiūrėjęs visą interneto pornografiją, nebėra nieko, kas būtų nauja ar įdomu, todėl atsirado daug daugiau laiko kūrybai (plius ta tuščia erdvė, kurioje daugiau noriu, nei reikia irgi veikia!).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.