Motyvacinės cigaretės

Praūžė Kaziuko mugė. Praūžė Knygų mugė. Praūžė žiema, ruduo, pavasaris ir vasara. Praūžė universitetas, mokykla, darželis. Praūžė diena, savaitė, mėnesis ir metai. Ir štai sėdžiu vieną niūrų sekmadienį prie kompiuterio, sulaukęs Jėzaus amžiaus, barškinu klavišus ir bandau suprasti kodėl ir kaip taip greitai atsidūriau čia.

Kartais gali būti taip lengva nepastebėti kur pradingsta laikas. Štai paskutinis mano įrašas bloge buvo sausio 17 dieną, taigi praėjo 45 dienos. Paskutinis vlog’as buvo gruodžio 18 – 77 dienos praėjo nuo to laiko. Jei skaičiuosime žmonių gimimais, mirtimis ar dar kokiais nors vienetais – kad procentų per tą laiką išaugo Venesuelos bolivaro infliacija – turėsime labai didelius skaičius, kurie iš esmės nieko nepasako, tik suteikia dar didesnį tuštybės jausmą; tokį kvailą pojūtį, kad va kiek visko daug įvyko, o tu sėdi čia – savo gyvenime, savo bute, savo darbe – ir ką pasiekei per tą laiką? Laikas bėga, kiekviena sekundė brangi, kol skaitei šias eilutes kažkas uždirbo milijoną, bent penki tavo draugai pasidalino nuotraukomis iš atostogų kalnuose arba pietryčių Azijos betono džiunglėse, kuriose rado lopinėlį žalumos ir riekelę paplūdimio, kuriame nesimato priežasties kodėl tiek daug plastiko yra vandenynuose. Tik, tak – paskubėk gyventi, išmokti, uždirbti, sukurti. Nežinai nuo ko pradėti? Pasisamdyk mentorių, motyvatorių, mindfulness ambasadorių.

Kartais jaučiuosi būtent taip – mažas, nereikšmingas, neveiksnus ir nepajėgus. Neturiu jėgų rašyti, neturiu jėgų skaityti. Ieškau motyvacijos, įsijungiu socialinius tinklus, skaitau visus komentarus prie įrašo apie vakcinų žalą, šlykščiuosi žmonių neišprusimu. Įsijungiu medium, perskaitau penkis straipsnius apie tai kaip reikia rašyti, nors nesirašo. Motyvacija pakyla, tačiau tik toms penkioms minutėms, kol įsisuku į Quora Digest – juk išties įdomu kodėl II pasaulinio karo metais vokiečiai gamino tankus, varomus benzinu arba kaip tapti finansiškai nepriklausomu sulaukus 23 metų amžiaus. Dar nepamirškime TED talks ir krūvos influencerių, kurie kuria, rašo, filmuojasi, užsiima joga ar kova už lygias teises per nuogybių fotosesijas. Mūzos, įkvėpimai, ritualai ir procesai – tiek daug būdų būti įkvėptam.

Įkvėptam kam? Dažniausiai – įkvėptam toliau skaityti, žiūrėti klausyti – toliau vartoti ir nieko nedaryti. Motyvacija yra šių laikų nikotinas: anksčiau ėjome penkioms minutėms parūkyti, dabar įsijungiame penkių minučių TED video apie universalias pajamas, pomidorų sodinimą socialinių būstų rajone arba apie tai kaip svarbu trečiąją dešimtmetį užsiimti savęs paieškomis. Klausome podkastus, skaitome įrašus, laukiame įkvėpimo padaryti kažką didingo, pakeisti pasaulį, palikti pėdsaką. Tačiau tas įkvėpimas neateina, tiesiog praeina nikotino poveikis ir einame vėl sutraukti vieną. Dauguma mūsų taip ir rūkys visą gyvenimą. Keli susirgs plaučių ar gerklės vėžiu. Keliems galbūt pasiseks ir atsidūrę tinkamoje vietoje tinkamu laiku taps garsūs.

45 dienas leidau sau laukti įkvėpimo, ieškoti pasiteisinimų ir, dažniausiai, gulėti ant sofos besidžiaugiant neribota Netflix videoteka, tačiau per tą laiką įkvėpimas neatėjo, tik praūžė daug visokių dalykų ir dariau tai, ko dažnai nesuprantu – ieškojau motyvacijos internetuose. Daugiau nei mėnesį nepraktikavau to, ką skelbiu kitiems ir leidau sau vartoti – dideliais kąsniais, gurkšniais, godžiai rijau tuštybes ir nieko nedaviau atgalios.

Tas laikas nebuvo veltui; net ir nieko naudingo neveikiant galima ką nors gero išmokti ar bent jau suprasti. Aš per tą laiką supratau kaip liūdna yra nieko ne(pa)rašyti. Taip pat labai save engiau dėl to, kad prisižadėjau daryti vlog’us ir pamiršau juos. Sakiau, kad svarbiausia pradėti ir tada ateis ta motyvacija, bet va leidau sau numesti į šalį ir užsiimti mažiau naudinga veikla. Manau, kad galų gale ši pertrauka bus į naudą ir LABAI TIKIUOSI pasitaisyti kūrybiniame fronte. Knyga pati nepasirašys, o rašant po pastraipą per savaitę reikės laukti penkiolika metų.

Pagaliau atėjo (bent jau kalendorinis) pavasaris – laikas susitvarkyti gyvenimą. To ir linkiu sau. Jums irgi, tikriausiai, būtų neprošal.

53082589_1020489801494072_8081805669864308736_n
Antroji pavasario diena buvo visai pavasariška. 

3 Comments

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.