Žalioji revoliucija

Turbūt prieš kokius 5 metus buvau labai įnikęs į VICE News. Man patiko jų užsispyrimas rodyti reportažus iš vietų, į kurias kiti naujienų kanalai nekreipė dėmesio ar tiesiog nenorėjo siųsti žurnalistų dėl pavojaus gyvybei. VICE News buvo gonzo žurnalistika ir žurnalistinis pankrokas viename; kiek vėliau tai didžiąja dalimi transformavosi į “viskas apie visokį seksą, gyvai iš įvykio vietos”, bet šįkart ne apie tai. Iš visų VICE epizodų, įskaitant tuos apie Šiaurės Korėją ar tai Gvatemalos gangsterius, didžiausią įspūdį man tada paliko serija apie didįjį Ramiojo vandenyno šiukšlių sūkurį. Tai buvo įdomi dokumentika ir meilės istorija viename (kaip bebūtų keista, nors visiškai tikėtina VICE galaktikoje).

Tada dar niekas per daug apie tai nekalbėjo ir plastiko naudojimas, nors Vakarų šalyse sąmoningai mažinamas, dar nebuvo paskelbtas didžiąją XXI amžiaus yda. Viskas labai smarkiai pasikeitė po to kai kažkas nufilmavo kaip iš vėžlio nosies traukiamas plastikinis šiaudelis (nuorodos tikrai nekelsiu, tai yra siaubingas vaizdas) ir Starbucks paskelbė, kad nuo 2020 Starbucks kavinėse nebeliks plastikinių šiaudelių (sėkmės su tuo susidorojant kokioje Kinijoje, kur plastikas yra naujai atrastos vidurinės klasės auksas, panašiai kaip pas mus 2000-aisiais).

Viskas su tuo yra gerai, kadangi plastikas tikrai nėra puiki medžiaga kasdieniam visko pakavimui – dėl šito ginčų nėra. Tačiau visa žalioji revoliucija, kuri atsirado po to, yra mažų mažiausiai neraminanti. Prašau nesuprasti manęs neteisingai – aš esu už mūsų planetos išsaugojimą ateities kartoms, bei nemanau, kad klimato kaita yra didžiulis mokslo bendruomenės sąmokslas. Tačiau esu gerokai prieš klimato kaitos komercializavimą.

Pradėkime nuo to, kad dabar nemaža dalis kavinių / barų / restoranų, kuriems staiga atsivėrė akys, pradėjo taikyti “ne plastikiniams šiaudeliams” politiką. Tačiau ne plastikiniams šiaudeliams dažniausiai reiškia taip popieriniams, metaliniams ar bambukiniams šiaudeliams. Suprantama, tai yra geriau, negu plastikiniai šiaudeliai, tačiau tai vis tiek yra prekė, kurią reikėjo pagaminti iš medžiagos, kurią reikėjo kažkokiu būdu išgauti iš žemės ir galiausiai pagaminus supakuoti bei išsiųsti ten, kur ta prekė bus naudojama. Visas šis procesas turi tiek pat (kartais galbūt net daugiau) neigiamos įtakos žemei (kalbant CO2 terminais, pavyzdžiui), tik nesukuria tiek daug tūkstančius metų yrančių šiukšlių. Ir visa tai yra daroma dėl prielaidos, kad žmonėms yra reikalingi šiaudeliai, nors yra eilė gėrimų, kuriais galima mėgautis be šiaudelių – būtų neįtikėtina jei hipsteriai nustotų lankytis savo pamėgtose vidutiniško maisto vietose vien tik todėl, kad jose šviežiai spaustas sultys ar kombucha pateiks stiklinėje (apelsino žievelėje / tepalo filtre / perdirbtame maitinimo elemente – velniai žino ko jaunimas šiais laikais prisigalvoja) be jokio šiaudelio, kaip kad buvo daroma šimtus metų iki šiol. Iš visų dalykų šiaudelis tikrai nėra pirmo, antro ar penkiolikto būtinumo įrankis – tai yra jokio būtinumo įrankis.

Kitas ganėtinai įdomus reiškinys yra zero waste judėjimas, kuris netgi Lietuvoje turi nemenką sekėjų būrį (Zero Waste Lietuva grupė turi 15K sekėjų, iš kurių galimai tik šimtai lankosi ten tyrimų tikslais). Prieš tęsiant mintį, verta paminėti, kad kaip ir veganų judėjimas, šis judėjimas yra įdomus antropologiniu aspektu – tai yra puiki vieta stebėti žmonės, kurie siekdami vieno tikslo sugeba susipjauti dėl to, kad vienai šaliai kitos šalies požiūris į tikslą pasirodo netinkamas; būtent dėl to nemanau, kad pasaulis greitu metu taps veganiškas ar zero waste’eriškas – jie greičiau išsipjaus patys, nei gerąją naujieną praneš likusiems mirtingiesiems. Zero waste žmonės, siekdami visiškai kilnaus tikslo, kartais sugeba nustebinti pačia netikėčiausia logine akrobatika: puikus pavyzdys (atleiskite, nepadariau skrynšoto) buvo įrašas grupėje, kuriame žmogus apsiskelbė išmetęs visą plastiką iš namų ir iš AliExpress užsisakęs labiau zero waste draugiškų pakuočių – nes taip labiau dvasinga ir košeru. Mintis apie tiekimo grandinės taršą matomai net neperbėgo autoriaus ar autorės mindful smegeninės. Svarbu, kad nuo šiandien pasakei ne plastikui, o ne reiškia ne.

Visa tai yra tik keli pavyzdžiai žaliojo judėjimo, kuris, nors ir didžiąją dalimi labai sveikintinas, kartais tampa tikru absurdo teatru: vieni žmonės nori gero, o kiti žmonės tuo tarpu nori iš to gero pasipelnyti ir tai yra šių laikų niša nemenkoje millenialsų ir Z kartos rinkoje. Juk šios dvi kartos labiausiai rūpinasi žemės tarša ir kartu yra geriausiai pasiekiamos per socialinius tinklus – o kas gi gali atsisakyti vienkartinių įrankio rinkinio, pagaminto iš avokadų kauliukų už $19.99 su nemokamu siuntimu visame pasaulyje. Juk svarbu, kad ne plastikas. Būtent todėl mums – individualistiniame lygmenyje –  pirmiausiai reikia ne naujų žalių iniciatyvų ar inovatyvių produktų, o kritinio mąstymo.