Laukimas

Šeštoji blaivybės diena. Ne tai kad iki šiol gerdavau kasdien, tačiau paprastai savaitgalis asocijuojasi su alumi, o šis savaitgalis buvo visiškai blaivus, neįprastas. Savaitgalinio alaus rutina taip giliai įsišaknijusi, kad vieną savaitgalį praleidęs sau įprastus ritualus jaučiuosi lyg būčiau visai kitas žmogus. Apima keistos mintis kai neuždustu įlipęs į ketvirtą aukštą vienoje Krasnuchos Chruščiovkėje. Galbūt galėčiau būti geresne savo versija? Blogiausiu atveju numirsiu kovodamas trečiajame pasaulinime kare, kuris šiandien atrodo daugiau realesnis, nei bet kada. Niekada negalvojau, kad svarstysiu bent vieną iš šių variantų, tačiau kad išlaikyčiau bent dalelę sveiko proto privalau priimti realybę. Killer abs arba mirtis pasauliniame kare trying.

Niekada per daug negalvojau apie amžių, ne visada atsimenu kiek man šiuo metu yra metų. Paskutinį gimtadienį švenčiau tikriausiai dar būdamas paauglys, kartu su tėvais. Niekada nesijaučiau esąs kažkoks smarkiai kitoks, nei prieš dešimtmetį. Egzistencinės mintys tos pačios, erotiniai sapnai pasikartoja tuo pat dažnumu, metų laikai veikia lygiai taip pat. Tačiau pastaruoju metu socialiniai tinklai sugalvojo priminti kad senstu. Gaunu vieną kitą pasiūlymą prisijungti prie ekskliuzivinės vyrų sektos Gentys, kurioje nevalingai celibatą pasirinkę vyrai aptarinėja J. Peterson knygos 12 Rules for Life niuansus ir įkinko savo vyriškąją energiją aukštesniam tikslui pasiekti ir galbūt kada nors pajausti kito žmogaus artumą. Pastaruoju metu vis dažniau gaunu pasiūlymą parsisiųsti aplikaciją, skirtą vyrams virš 40, kurie nori radikaliai pakeisti savo gyvenimą. Reklamos fokusas į pasportavusį besišypsantį vyrą virš 40, kuris išsišiepęs nuo ausies iki ausies demonstuoja tobulą socialinį šešetą. Vyras sustingęs judesyje, amžinai įmerkęs kojas į šiltą jūros vandenį. Po reklama nemažai flex emoji, kurie aiškiai skirtos įtikinti vyrus virš 40 prisijungti prie šios genties. 

Šiandien sporto klube pastebėjau, kad Instagram mane pradėjo sekti striptizo klubas. Pats niekada per daug nesidomėjau, tačiau panašu, kad striptizo klubai pradėjo domėtis manimi — matyt patenku į socioekonominę amžiaus grupę, dažniausiai sutinkamą striptizo klubuose. 

Bandau suprasti kuo skundžiuosi, bandau kažką bitchinti apie amžių ir targetintą socialinių tinklų konspiraciją, tačiau kažkaip nelabai pavyksta. Gal vis tik jaučiu kažkokį tai amžiaus nerimą? Nors gal tai – ne amžiaus problema, o nugyvento gyvenimo ir dar norimo nugyventi gyvenimo santykis, šiuo metu begėdiškai apnuogintas kelių metų globalios pandemijos, virš galvos kabančios ekonominės krizės bei didžiausio what the actual fuck iš visų – Rusijos karo prieš Ukrainą. 

– Žinai, jau užpiso gyventi įdomiais laikais, – per Messenger rašo draugas. Dar gerokai prieš karą. 

Žinau, mane irgi, Maiklai, mane irgi. Ne tik užpiso, bet ir privertė susimąstyti ką nuveikiau iki šiol. Ne, ne, ne ką nuveikiau, o ko nenuveikiau. Nepradėjau normaliai rašyti, netapau pokerio meistru, nesusidėliojau pelningo investicijų portfelio, kuris priverstų mano pinigus dirbti bei po trisdešimties metų atneštų nesuvokiamo pelno, kurį galėčiau ramiai paleisti vėjais sulaukęs pensijinio amžiaus. Visada kažko laukiu. Laukiu pensijos, atostogų, kada apsilankys mūza, kada pagaliau pradės sektis kur nors. Visada gyvenu ateityje, kuri niekada neateina. Tik – tak, tik – tak, laikas eina, metai kaupiasi, o aš vis laukiu ir iki šiol pavyko sulaukti kelių naujų ir karinių konfliktų, absoliutaus blogio bandančio įsigalėti Europoje, pandemijos bei dar vienos ekonominės krizės. 

Laukimas užima labai didelę gyvenimo dalį. Kelionės laukimas oro uoste, laukimas eilėje prie kasos, artėjančios gyvenimo pabaigos laukimas. Pradedu galvoti, kad prie visų laukimų dar pridėjus ateities laukimą, laukimų visuma sudaro beveik visą gyvenimą. Tai galimai nėra geriausias būdas gyventi.

Geriau pagalvojus – ateitis gali taip ir neateiti. Posakis “tiek laukęs dar palauk” prarado prasmę. Nebėra ko laukti, kai priešas už vartų. Laikas kaška dariti. Pradėsiu nuo gerų tradicijų tęsimo – mažesnis alkoholio vartojimas, sporto klubas, vakaro meditacijos, parama Ukrainai. Dar paramos Ukrainai. Visa parama Ukrainai. O toliau… toliau labai norėčiau kiekvieną dieną gyventi taip, kaip įsivaizduoju save tame kada nors. Daug lengviau pasakyti, nei padaryti, tačiau kiekviena gyvenimo diena nėra pasiruošimas ateities gyvenimui. Tai yra gyvenimas. Norėčiau per ateinančius trisdešimt kelis metus išmokti mažiau laukti, daugiau gyventi. 

*pasižadu sau dabar jau tikrai tikrai for sure kart 200 daryti ką nors tam, kad po metų parašyčiau dar vieną pažadą kaip dabar jau tikrai tikrai tikrai*

P.S. Nepamirškite aukoti Ukrainai Jums priimtinais kanalais, prisidėti savanoriška veikla ir kaip tik galite priešintis blogio sėklai. 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.