Lukiškės 2.0 – absoliučiai geriausia siaubinga vieta Vilniuje

Arkliai, bardačiokai, barzdaskutės, perdarytos į tatuiravimo mašinėles, gyvagalviai ir absoliučiai visur įsismelkęs tabako kvapas. Visa tai ir daug daugiau radome su kolegomis aplankę Lukiškių kalėjimą kai radome dar laisvų bilietų į garsiąją ekskursiją. Kol kas tai buvo nuoširdžiai geriausia kultūrinė programa šiemet ir, deja, yra visai realu kad geresnės ir nepatirsiu -- ir tikrai ne [...]

Problema su problemomis

Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad mėgstu spręsti problemas… Dažniausiai. Paprastai esu tas, kuris imasi spręsti reikalus, kai tik tokie atsiranda. Sugebu greitai priimti sprendimus, labai retai kada stringu analizės paralyžiuje, todėl įprastai per darbų sąrašą einu greitai ir užtikrintai. Arba patekęs į neįprastą situaciją per daug nesupykstu, iškart ieškau išeičių. Tačiau kartais, galbūt kai trūksta miego [...]

Laukimas

Šeštoji blaivybės diena. Ne tai kad iki šiol gerdavau kasdien, tačiau paprastai savaitgalis asocijuojasi su alumi, o šis savaitgalis buvo visiškai blaivus, neįprastas. Savaitgalinio alaus rutina taip giliai įsišaknijusi, kad vieną savaitgalį praleidęs sau įprastus ritualus jaučiuosi lyg būčiau visai kitas žmogus. Apima keistos mintis kai neuždustu įlipęs į ketvirtą aukštą vienoje Krasnuchos Chruščiovkėje. Galbūt [...]

Kelionės jaudulys ir liūdesys

Kiekviena kelionė mano gyvenime prasideda ir baigiasi taip pat. Prieš kiekvieną kelionę, nesvarbu kokią, apima kelionės jaudulys, kurį visai nesunku sumaišyti su nerimu. Išoriškai šie jausmai yra labai panašus, kadangi abu iššaukia praktiškai vienodą fiziologinį atsaką. Tačiau pasižiūrėjus giliau galima nesunkiai suprasti, kad tai yra labiau jaudulys — nerimastingas kelio pradžios laukimas, viltis, kad tikslas [...]

Sakartvelo sapnas

Ėjo antrieji pandemijos metai, bet jausmas - lyg eitų dvidešimt antrieji. Kažkoks siurrealus jausmas, tarsi kažkas vyksta, atsiranda pasai, sertifikatai, vakarų šalys ganėtinai normaliai skiepijasi, neskaitant antivakserių mažumos (ironiška, tačiau JAV kaip "vakarų pasaulio lyderė" pirmauja antivakserių skaičiumi), tačiau niekaip neapleidžia tas nepatogumo jausmas būnant tarp didesnio kiekio žmonių. Regis taip seniai internetai pasidalijo į [...]

Tradicijos

Mūsų airsofto (kas lietuviškai dėl kažkokių priežasčių yra vadinama straikbolu) komandoje yra tokia tradicija - prieš kiekvieną žaidimą išsidalinti Skittles pakuotes ir žaidimo metu kartas nuo karto pasisaldinti gyvenimą bei pasidalinti saldainiais su komandos draugu. Tai yra labai gera tradicija, ypač kai lyja ir batuose žliugsi vanduo, arba kai dvidešimt penktą kartą nušautas visiškai be [...]

Kodėl taip ilgai nerašiau?

Galbūt nerašau nes, kad ir kaip ironiškai tai skambėtų, esu savotiškoje komforto zonoje. Profesiniame gyvenime darau tai, kas man tikrai patinka. Asmeniniame gyvenime irgi turiu viską, ko šiandien noriu. Pridėkime prie to faktą, kad einant metams vis labiau susitaikau su tuo, kas esu bei koks esu. Visiems, kurie kaip velnias kryžiaus bijo artėjančio trisdešimtmečio (o [...]

#positivevibes kultūra

Dalis mano įrašų jau buvo dedikuoti visokioms motyvacijoms apie nieką ir mindfulness patirtims. Kažkodėl šita tema dažnai sukasi galvoje. Iš dalies dėl pykčio, kad tūkstančius metų egzistuojančios rytų religinės praktikos yra privatizuojamos, paverčiamos masinio vartojimo marmalu ir grūdamos amžiaus lūžius išgyvenantiems pirmojo pasaulio piliečiams, kurie visko nori šviesos greičiu (savaitę prieš pagalvojant apie tai) ir [...]

Kitą kartą Amerikoje. Pabaiga

Antroji savaitė prabėgo ganėtinai greitai ir be didelių įvykių. Nuovargis bei namų ilgesys padarė savo, todėl stengdavausi kiek įmanoma daugiau laiko skirti sau bei poilsiui nuo visko. Labiausiai laukiau savaitgalio bei kelionės namo. Ketvirtadienį, kai baldai jau buvo surinkti, laboratorinė technika užsakyta bei pagaliau sutvarkytas spausdintuvas, skyriau laiko pamokyti Joel kaip dirbti su konferencine įranga [...]

Kitą kartą Amerikoje. V dalis

Penktadienis džiugino progresu – dauguma darbinių klausimų, kurie nedavė ramybės savaitės eigoje, jau buvo išspręsti ir Joel vis dažniau primindavo, kad šiandien vakare keliausime į barą netoli jo namų. Aš savo ruožtu jam primindavau, kad norėdamas pilnai įsilieti į aplinką turėsiu įsigyti porą džinsų, kurie tiktų su naujai įgytais batais. Barą, į kurį keliausime, įsivaizdavau [...]