Kosminė architektūra

Beveik prieš metus buvo pirmas kartas, kai darbo reikalais keliavau į Kiniją. Ilgajame skrydyje iš Kopenhagos gavau vietą prie lango. Nors paprastai renkuosi vietą prie tako, tąkart vieta prie lango nenuvylė. Vos pradėjus leistis į Šanchajų pamačiau nuostabų vaizdą pro langą - visą socialistinės architektūros viršūnę, visą vienos partijos, veikiančios beveik septynias dešimtis metų, jėgos... Skaityti toliau →

Pradžia yra sunkiausia

Vasara nepastebimai pasišalino ir atėjo ruduo; viskas įvyko taip slaptai, kad daugumai mūsų mirtingųjų net nepavyko suprasti ar vasara išvis buvo, ar tai tebuvo tik aidas mūsų atmintyje ir vienoje kitoje fotografijoje kur nors internetų debesyse. Rudeniop visada apima egzistenciniai klausimai, čia turbūt toks labiau evoliucinis dalykas - jeigu mūsų protėviai rudenį vertindavo fizinį derlių,... Skaityti toliau →

Drąsa būti savimi

Prieš kelias savaites darbe paskelbėme naująją strategiją, ties kuria dirbome kurį laiką. Prie strategijos bandėme prieiti surinkę kelias grupes žmonių, su kuriais įvardinome tai, ką darome tikrai gerai bei kur esame tikrai prasti. Tolimesni priėjimai paprastai priklauso nuo požiūrio ir vadovavimo stiliaus: arba bandome pataisyti tai, kas neveikia, arba neveikiantiems dalykams neskiriame dėmesio, o bandome gerinti... Skaityti toliau →

Matavimasis falais ir neapykanta mikčiams

Žmonės turi tokią nuostabią savybę visur matuotis falais. Tai net nėra lietuviška, tai yra pasaulietiška - internetuose pilna tyrimų ir šiaip išvedžiojimų kaip socialiniai tinklai tik prisideda prie nerimo, kurį sukelia socialiniai tinklai, nes jie padeda tą palyginimą atlikti. Iš vienos pusės, žmonėms liūdna, jei jie surenka mažiau patiktukų, nei kiti jų rato žmonės -... Skaityti toliau →

Lengvatikių pasaulis

Jau kelis kartus rašiau apie žmonių privilegiją turėti intelektą ir kartu su tuo ateinančius apribojimus. Esame varomi ne tik instinktų ir mums svarbu ne tik pavalgyt, pamiegot, išsituštinti ir pasidauginti, todėl susiduriame su didžiuliais šiems dalykams įgyvendinti nereikalingos informacijos kiekiais ir turime priimti sprendimus, o sprendimų priėmimas labai vargina - priimant sprendimus, nesvarbu didelius ar... Skaityti toliau →

Pusmečio ataskaita

2017 iki šiol buvo… įdomūs. Eilinį kartą metų pradžia kiek suvėlė gyvenimą, darbe vėl keitėsi direktorius, vėl buvau pasinėręs iki ausų į visokią veiklą (tiksliai net negaliu papasakoti kokią, nes tiesiog - dariau dalykus) ir iki vakar net nesupratau, kad jau praėjo kiek daugiau nei pusė metų nuo tada, kai kėlėme šampano taures už tai,... Skaityti toliau →

Kodėl sveika apsilankyti diplomų teikimuose kai visus diplomus jau gavai

Penktadienį turėjau garbės apsilankyti TSPMI diplomų teikimo ceremonijoje, kas iš vienos pusės buvo keista, kadangi paskutinį kartą Jonų bažnyčioje buvau būtent tada, kai gavau magistro diplomą ir tuomet buvau pasižadėjęs sau daugiau ten nebekelti kojos, kadangi aukštasis mokslas buvo įgrisęs iki gyvo kaulo. Iš kitos pusės tai buvo puiki proga pasižiūrėti į jaunuosius absolventus, kurie... Skaityti toliau →

Grėsmė=galimybė≠galimybė=grėsmė

Kartais būna, kad per vieną dieną tiek daug dalykų sukrenta į vieną vietą, kad galiausiai ta visuma atrodo staiga prasklaido miglą ir tampa svarbesnė nei anksčiau. Štai šiandien darbe kalbėjome su kolegomis apie galimybes ir skirtingus priėjimus prie jų: vieni tą daro matydami galimybę kažką pasiekti, o kiti žvelgia per grėsmių prizmę. Tada ties darbo... Skaityti toliau →

Ta nepakeliama egzistencijos našta

Šiandien užėjau ant straipsnio apie neva kodėl protingi žmonės neranda laimės. Ten per šešis neaiškaus pagrįstumo punktus (kaip dabar įprasta skirstyti punktais dalykus, kad būtų lengviau dėmesį išlaikyti) paaiškinta, kad protingi žmonės per daug analizuoja, išsikelia sau per aukštus tikslus, per daug save teisia, susikuria sau problemų ir t.t. - visi tie dalykai, kuriuos girdėjome... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑