Problema su problemomis

Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad mėgstu spręsti problemas… Dažniausiai. Paprastai esu tas, kuris imasi spręsti reikalus, kai tik tokie atsiranda. Sugebu greitai priimti sprendimus, labai retai kada stringu analizės paralyžiuje, todėl įprastai per darbų sąrašą einu greitai ir užtikrintai. Arba patekęs į neįprastą situaciją per daug nesupykstu, iškart ieškau išeičių. Tačiau kartais, galbūt kai trūksta miego [...]

Laukimas

Šeštoji blaivybės diena. Ne tai kad iki šiol gerdavau kasdien, tačiau paprastai savaitgalis asocijuojasi su alumi, o šis savaitgalis buvo visiškai blaivus, neįprastas. Savaitgalinio alaus rutina taip giliai įsišaknijusi, kad vieną savaitgalį praleidęs sau įprastus ritualus jaučiuosi lyg būčiau visai kitas žmogus. Apima keistos mintis kai neuždustu įlipęs į ketvirtą aukštą vienoje Krasnuchos Chruščiovkėje. Galbūt [...]

Kelionės jaudulys ir liūdesys

Kiekviena kelionė mano gyvenime prasideda ir baigiasi taip pat. Prieš kiekvieną kelionę, nesvarbu kokią, apima kelionės jaudulys, kurį visai nesunku sumaišyti su nerimu. Išoriškai šie jausmai yra labai panašus, kadangi abu iššaukia praktiškai vienodą fiziologinį atsaką. Tačiau pasižiūrėjus giliau galima nesunkiai suprasti, kad tai yra labiau jaudulys — nerimastingas kelio pradžios laukimas, viltis, kad tikslas [...]

Tradicijos

Mūsų airsofto (kas lietuviškai dėl kažkokių priežasčių yra vadinama straikbolu) komandoje yra tokia tradicija - prieš kiekvieną žaidimą išsidalinti Skittles pakuotes ir žaidimo metu kartas nuo karto pasisaldinti gyvenimą bei pasidalinti saldainiais su komandos draugu. Tai yra labai gera tradicija, ypač kai lyja ir batuose žliugsi vanduo, arba kai dvidešimt penktą kartą nušautas visiškai be [...]

Kodėl taip ilgai nerašiau?

Galbūt nerašau nes, kad ir kaip ironiškai tai skambėtų, esu savotiškoje komforto zonoje. Profesiniame gyvenime darau tai, kas man tikrai patinka. Asmeniniame gyvenime irgi turiu viską, ko šiandien noriu. Pridėkime prie to faktą, kad einant metams vis labiau susitaikau su tuo, kas esu bei koks esu. Visiems, kurie kaip velnias kryžiaus bijo artėjančio trisdešimtmečio (o [...]

Kitą kartą Amerikoje. V dalis

Penktadienis džiugino progresu – dauguma darbinių klausimų, kurie nedavė ramybės savaitės eigoje, jau buvo išspręsti ir Joel vis dažniau primindavo, kad šiandien vakare keliausime į barą netoli jo namų. Aš savo ruožtu jam primindavau, kad norėdamas pilnai įsilieti į aplinką turėsiu įsigyti porą džinsų, kurie tiktų su naujai įgytais batais. Barą, į kurį keliausime, įsivaizdavau [...]

Kitą kartą Amerikoje. IV dalis

Gretai susigyvenęs su laiko juostų skirtumais įsitaisiau į komandiruotinę rutiną. Pabundu prieš 6 ryto ir įsikimbu į kompiuterį, kuriame stengiuosi kiek įmanoma greičiau sureaguoti į skubiausius pranešimus iš Lietuvos, kol ten dar dienos metas. Pusryčiauju tik susidėliojęs darbus į vietas, ką reikia delegavęs atsakingiems asmenims, o kas neskubu – pasidedu tolimesniam laikui. Dažniausiai taip įsisuku [...]

Kitą kartą Amerikoje. II dalis.

Išmaniųjų telefonų ir appsų amžiuje sprendimų padėti sau visose gyvenimo situacijose visiškai netrūksta, viskas priklauso tik nuo to ar esi pasiruošęs už tai mokėti. TimeShifter siūlo pasitelkus viską, ką mokslas žino apie cirkadinį ritmą, sekti šiuos paprastus žingsnius bei palengvinti jetlag’ą. Tikriausiai tai kas rašoma appse yra gerokai perspausta, tačiau iš kitos pusės produktas, kainuojantis 25 [...]

Tai, kas lieka nepasakyta

Pastarosiomis dienomis atostogauju nuo visko - darbo, šeimos, kasdienybės. Meda išvyko į bliuzo šokių renginį Graikijoje, o aš nusprendžiau tuo metu pasidaryti solo atostogas Varšuvoje. Atostogų metu susitarėme nesusirašinėti, kadangi tas nuolatinis prisirišimas neleidžia apturėti laiko sau. Jei kyla klausimų - tai ne, mes nesusipykome. Labiau priešingai - gyvename puikų šeimyninį gyvenimą ir, mūsų nuomone, [...]

Pabaigos

Penktadienį su ja visam laikui atsisveikinau be didelių dramų. Kelios akimirkos prieš tai kalbėjome apie pabaigas. - Pabaigos juk yra liūdnos? - laukdama standartiškai ilgo išvestinio atsakymo paklausė ji. - Ne visai. Iš tikrųjų pabaigos man liūdniausios būna ne pabaigos metu, o kelios dienos po pabaigos fakto, kai susimąstau ar tikrai reikėjo viską užbaigti, gal [...]