Artėjant prie Kroatijos pietryčių, Google Maps vis paklausdavo ar tikrai nenorime keliauti per Bosniją ir Hercegoviną. Per tą nelemtą šalį keliauti, šiaip ar taip, teks, tačiau mes labai norėjome pravažiuoti tą 20 km BIH ruožą ties Adrijos jūra ir toliau važiuoti Kroatijos žeme pro Dubrovniką, nes girdėjome, kad ten gražu. Ir šiaip, keliauti pro Bosniją [...]
Demokratijos šventės pabaiga
Sekmadienį baigėsi Lietuvos prezidento rinkimai, šįkart vykę vienu metu su Europos Parlamento rinkimais. Šiais metais visą demokratijos šventę stebėjau iš šono, vengdamas internetinių diskusijų su nepažįstamaisiais, kiekvienam bandant įrodyti savo vienintelę, objektyvią ir nekintamą tiesą. Tiesa pasakius tai yra labai gera patirtis, sutaupiusi nemažai laiko bei, dar svarbiau, išsaugojusi nemažai pilkųjų ląstelių. Pradėkime nuo prezidento [...]
Bandos individualizmas
Prezidento rinkimų dieną apėmė tokia nyki nuotaika. Ne taip seniai mano tėvai kovojo už nepriklausmybę - iš esmės nepriklausomybę nuo tirono, nuo tokios represinės valdžios, kuri nurodo ką daryti, kur dirbti, ko klausytis, kaip galvoti ir, turbūt, kur kas blogiau - kaip negalvoti. Tėvai kovojo už tai, kad turėtume galimybę būti savimi. Kad galėtume klysti, [...]
Sustoję laike
Per Velykas apsistojome Palangoje, Airbnb bute. Butas - naujos statybos daugiaaukštyje, netoli autobusų stoties ir, kaip visada, visai prie pat jūros. Ne tai, kad jūros artumas mums yra labai svarbu komponentas, ypač balandžio viduryje. Ir šiaip, ne ilsėtis ten važiavome - dabar jau esu kaip ir pusiau iš Palangos - reikia gimines aplankyti. Butas tvarkingas [...]
Pabaigos
Penktadienį su ja visam laikui atsisveikinau be didelių dramų. Kelios akimirkos prieš tai kalbėjome apie pabaigas. - Pabaigos juk yra liūdnos? - laukdama standartiškai ilgo išvestinio atsakymo paklausė ji. - Ne visai. Iš tikrųjų pabaigos man liūdniausios būna ne pabaigos metu, o kelios dienos po pabaigos fakto, kai susimąstau ar tikrai reikėjo viską užbaigti, gal [...]
Naujas Vilniaus miestas
Praeitą savaitgalį teko garbė apsilankyti sodyboje, kurioje paskutinį kartą buvome prieš pusantrų metų. Po to apsilankymo gimė įrašas Atskirtis - iš esmės apie… na, kaip ir aišku apie ką. Atvykus ten, pasitiko toks pavasarinis apokaliptinis vaizdas: gamta dar pavargus žiemos, visa pilkšva ir niūri - niekaip nesulaukia pavasario - kuris, kaip tyčia, tai čia, tai [...]
Motyvacinės cigaretės
Praūžė Kaziuko mugė. Praūžė Knygų mugė. Praūžė žiema, ruduo, pavasaris ir vasara. Praūžė universitetas, mokykla, darželis. Praūžė diena, savaitė, mėnesis ir metai. Ir štai sėdžiu vieną niūrų sekmadienį prie kompiuterio, sulaukęs Jėzaus amžiaus, barškinu klavišus ir bandau suprasti kodėl ir kaip taip greitai atsidūriau čia. Kartais gali būti taip lengva nepastebėti kur pradingsta laikas. Štai [...]
Šalčiai
Turiu pripažinti, kad šaltis man visada patiko labiau, nei karštis. Dažniausiai esant šalčiui gali apsirengti daugiau sluoksnių ar išgerti arbatos ir greitai sušilsi; ką jau kalbėti jei kur nors Čekoslovakijos kalnuose išgersi Tuzemsky Um - iškart gali nusimesti porą sluoksnių - galbūt netgi pavyks nuo kalno nusileisti rogėse, kurias tempia slidininkas. Šiandien kieme šalta - šiandien [...]
Krasnuchos slėpiniai
Pasislėpęs po keliais sluoksniais išėjau į vakarinį rajoną. Betoninės brutalizmo džiunglės, kuriose susilieja sena ir nauja - blokinės chruščiovkės iš 7-ojo dešimtmečio, leidžiančios šilumą greičiau, nei rėtis vandenį ir visiškai nauji A energijos klasės daugiaaukščiai, aptverti tvora, kuri turėtų apsaugoti nuo kitų. Saugumo iliuzija - tam tikra oazė Vilniaus favelose. Kitoje gatvės pusėje šviečia vis [...]
Beprasmybės džiaugsmas
Dar nespėjus pamiršti Kalėdų ir Naujųjų metų maratono, vis dar jaučiant žarnyno mikrofloros genocido padarinius, apsisprendus bent jau kurį laiką sveikiau maitintis bei atsakingiau vartoti alkoholį, reklamos internete jau primena apie artėjančią Valentino dieną. Iškart po to - dvi Valstybinės šventės, kurių proga vėl galime sulaukti kino šedevro, priversiančio išspausti tautinę ašarą pažadinus tikrąjį patriotą [...]
