Lengvatikių pasaulis

Jau kelis kartus rašiau apie žmonių privilegiją turėti intelektą ir kartu su tuo ateinančius apribojimus. Esame varomi ne tik instinktų ir mums svarbu ne tik pavalgyt, pamiegot, išsituštinti ir pasidauginti, todėl susiduriame su didžiuliais šiems dalykams įgyvendinti nereikalingos informacijos kiekiais ir turime priimti sprendimus, o sprendimų priėmimas labai vargina - priimant sprendimus, nesvarbu didelius ar... Skaityti toliau →

Kompromisai

Iš esmės - esu privilegijuotas žmogus. Tikrai ne ta prasme, kurią kairėn-dešinėn sklaido visi social justice warriors internetuose, bet ta kiek kita prasme, ta, kuri arčiau žemės. Turėjau gerą vaikystę ir tėvai pasistengė, kad man nieko netrūktų, nors mūsų šeima niekada nebuvo iš tų turtingesnių - buvo žiemų, kai valgėme tik bulves ir kaitindami kojas... Skaityti toliau →

Apsimetėlis Šanchajus

Šanchajus yra miestas apsimetėlis. Lyg žmogus, bandydamas nukopijuoti sėkmę, rengiasi taip, kaip jo autoritetas, tikėdamasis, kad apranga yra viskas, ko reikia sėkmei, taip Šanchajus po truputį rengiasi visiems iki skausmo pažįstamais būdais. Čia yra ir Shanghai Times Square su gigantiškais ekranais, sakančiais I ❤ SH arba reklamuojančiais haute couture drapanas, yra ir top dešimtuką pagal dydį patenkanti... Skaityti toliau →

Kinija

Geriausias įkvėpimas - kai nebūna įkvėpimo. Kinija yra neįkvepianti šalis, todėl apie ją kažką rašyti sunku, nors čia esu jau trečią kartą. Tačiau važiuojant greituoju traukiniu, neseniai apsinuodijus maistu ir nelabai pavykstant užmigti kito pasirinkimo nebelieka - arba įnikti į nesibaigiančią savigailą, arba laiką išnaudoti efektyviau ir ką nors sukurti. Vienas draugas sakė, kad “Kinijoje... Skaityti toliau →

Pusmečio ataskaita

2017 iki šiol buvo… įdomūs. Eilinį kartą metų pradžia kiek suvėlė gyvenimą, darbe vėl keitėsi direktorius, vėl buvau pasinėręs iki ausų į visokią veiklą (tiksliai net negaliu papasakoti kokią, nes tiesiog - dariau dalykus) ir iki vakar net nesupratau, kad jau praėjo kiek daugiau nei pusė metų nuo tada, kai kėlėme šampano taures už tai,... Skaityti toliau →

Kodėl sveika apsilankyti diplomų teikimuose kai visus diplomus jau gavai

Penktadienį turėjau garbės apsilankyti TSPMI diplomų teikimo ceremonijoje, kas iš vienos pusės buvo keista, kadangi paskutinį kartą Jonų bažnyčioje buvau būtent tada, kai gavau magistro diplomą ir tuomet buvau pasižadėjęs sau daugiau ten nebekelti kojos, kadangi aukštasis mokslas buvo įgrisęs iki gyvo kaulo. Iš kitos pusės tai buvo puiki proga pasižiūrėti į jaunuosius absolventus, kurie... Skaityti toliau →

Grėsmė=galimybė≠galimybė=grėsmė

Kartais būna, kad per vieną dieną tiek daug dalykų sukrenta į vieną vietą, kad galiausiai ta visuma atrodo staiga prasklaido miglą ir tampa svarbesnė nei anksčiau. Štai šiandien darbe kalbėjome su kolegomis apie galimybes ir skirtingus priėjimus prie jų: vieni tą daro matydami galimybę kažką pasiekti, o kiti žvelgia per grėsmių prizmę. Tada ties darbo... Skaityti toliau →

Ta nepakeliama egzistencijos našta

Šiandien užėjau ant straipsnio apie neva kodėl protingi žmonės neranda laimės. Ten per šešis neaiškaus pagrįstumo punktus (kaip dabar įprasta skirstyti punktais dalykus, kad būtų lengviau dėmesį išlaikyti) paaiškinta, kad protingi žmonės per daug analizuoja, išsikelia sau per aukštus tikslus, per daug save teisia, susikuria sau problemų ir t.t. - visi tie dalykai, kuriuos girdėjome... Skaityti toliau →

Tobulybė

“You want to know how to paint a perfect painting? It's easy. Make yourself perfect and then just paint naturally.” - Robert M. Pirsig, Zen and the Art of Motorcycle Maintenance: An Inquiry Into Values Tobulybė yra tokia būsena, kuri yra daugumos ieškoma, tačiau niekada nepasiekiama. Žmogus niekada nebus tobulas, taip pat ir viskas prie ko... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑