Buvau turbūt pirmame - antrame kurse, kai vieną dieną tėtis atvyko į Vilnių su reikalais ir pasiūlė susitikti. Tuomet jau turėjau tą “man jūra iki kelių” jausmą, nes žinojau kas kur yra Vilniaus centre ir galvojau, kad apskritai viską žinau apie Vilnių (ir, tikriausiai, apie gyvenimą - tas jaunatviškas naivumas!). Su tėčiu susitikome kažkur prie [...]
Padėk sau, nes niekas kitas nepadės
Pastaruoju metu pastebėjau vieną tendenciją - grožinę literatūrą knygynų topuose ir kitose lentynose pastoviai keičia pagalbos sau - self-help - knygos. Ir tai nėra Lietuvos atvejis - visur, kur tik keliauju, stengiuosi užsukti į knygyną - tai yra daugumos atvejis. Self-help knygų yra daug, mažesnio knygyno atveju netgi daugiau, nei grožinės ar kitos literatūros. Šios [...]
Tai, kas lieka nepasakyta
Pastarosiomis dienomis atostogauju nuo visko - darbo, šeimos, kasdienybės. Meda išvyko į bliuzo šokių renginį Graikijoje, o aš nusprendžiau tuo metu pasidaryti solo atostogas Varšuvoje. Atostogų metu susitarėme nesusirašinėti, kadangi tas nuolatinis prisirišimas neleidžia apturėti laiko sau. Jei kyla klausimų - tai ne, mes nesusipykome. Labiau priešingai - gyvename puikų šeimyninį gyvenimą ir, mūsų nuomone, [...]
Užmigęs laike juodasis Adrijos perlas
Artėjant prie Kroatijos pietryčių, Google Maps vis paklausdavo ar tikrai nenorime keliauti per Bosniją ir Hercegoviną. Per tą nelemtą šalį keliauti, šiaip ar taip, teks, tačiau mes labai norėjome pravažiuoti tą 20 km BIH ruožą ties Adrijos jūra ir toliau važiuoti Kroatijos žeme pro Dubrovniką, nes girdėjome, kad ten gražu. Ir šiaip, keliauti pro Bosniją [...]
Demokratijos šventės pabaiga
Sekmadienį baigėsi Lietuvos prezidento rinkimai, šįkart vykę vienu metu su Europos Parlamento rinkimais. Šiais metais visą demokratijos šventę stebėjau iš šono, vengdamas internetinių diskusijų su nepažįstamaisiais, kiekvienam bandant įrodyti savo vienintelę, objektyvią ir nekintamą tiesą. Tiesa pasakius tai yra labai gera patirtis, sutaupiusi nemažai laiko bei, dar svarbiau, išsaugojusi nemažai pilkųjų ląstelių. Pradėkime nuo prezidento [...]
Bandos individualizmas
Prezidento rinkimų dieną apėmė tokia nyki nuotaika. Ne taip seniai mano tėvai kovojo už nepriklausmybę - iš esmės nepriklausomybę nuo tirono, nuo tokios represinės valdžios, kuri nurodo ką daryti, kur dirbti, ko klausytis, kaip galvoti ir, turbūt, kur kas blogiau - kaip negalvoti. Tėvai kovojo už tai, kad turėtume galimybę būti savimi. Kad galėtume klysti, [...]
Sustoję laike
Per Velykas apsistojome Palangoje, Airbnb bute. Butas - naujos statybos daugiaaukštyje, netoli autobusų stoties ir, kaip visada, visai prie pat jūros. Ne tai, kad jūros artumas mums yra labai svarbu komponentas, ypač balandžio viduryje. Ir šiaip, ne ilsėtis ten važiavome - dabar jau esu kaip ir pusiau iš Palangos - reikia gimines aplankyti. Butas tvarkingas [...]
Pabaigos
Penktadienį su ja visam laikui atsisveikinau be didelių dramų. Kelios akimirkos prieš tai kalbėjome apie pabaigas. - Pabaigos juk yra liūdnos? - laukdama standartiškai ilgo išvestinio atsakymo paklausė ji. - Ne visai. Iš tikrųjų pabaigos man liūdniausios būna ne pabaigos metu, o kelios dienos po pabaigos fakto, kai susimąstau ar tikrai reikėjo viską užbaigti, gal [...]
Naujas Vilniaus miestas
Praeitą savaitgalį teko garbė apsilankyti sodyboje, kurioje paskutinį kartą buvome prieš pusantrų metų. Po to apsilankymo gimė įrašas Atskirtis - iš esmės apie… na, kaip ir aišku apie ką. Atvykus ten, pasitiko toks pavasarinis apokaliptinis vaizdas: gamta dar pavargus žiemos, visa pilkšva ir niūri - niekaip nesulaukia pavasario - kuris, kaip tyčia, tai čia, tai [...]
Motyvacinės cigaretės
Praūžė Kaziuko mugė. Praūžė Knygų mugė. Praūžė žiema, ruduo, pavasaris ir vasara. Praūžė universitetas, mokykla, darželis. Praūžė diena, savaitė, mėnesis ir metai. Ir štai sėdžiu vieną niūrų sekmadienį prie kompiuterio, sulaukęs Jėzaus amžiaus, barškinu klavišus ir bandau suprasti kodėl ir kaip taip greitai atsidūriau čia. Kartais gali būti taip lengva nepastebėti kur pradingsta laikas. Štai [...]
