Pusmečio ataskaita

2017 iki šiol buvo… įdomūs. Eilinį kartą metų pradžia kiek suvėlė gyvenimą, darbe vėl keitėsi direktorius, vėl buvau pasinėręs iki ausų į visokią veiklą (tiksliai net negaliu papasakoti kokią, nes tiesiog - dariau dalykus) ir iki vakar net nesupratau, kad jau praėjo kiek daugiau nei pusė metų nuo tada, kai kėlėme šampano taures už tai,... Skaityti toliau →

Kodėl sveika apsilankyti diplomų teikimuose kai visus diplomus jau gavai

Penktadienį turėjau garbės apsilankyti TSPMI diplomų teikimo ceremonijoje, kas iš vienos pusės buvo keista, kadangi paskutinį kartą Jonų bažnyčioje buvau būtent tada, kai gavau magistro diplomą ir tuomet buvau pasižadėjęs sau daugiau ten nebekelti kojos, kadangi aukštasis mokslas buvo įgrisęs iki gyvo kaulo. Iš kitos pusės tai buvo puiki proga pasižiūrėti į jaunuosius absolventus, kurie... Skaityti toliau →

Grėsmė=galimybė≠galimybė=grėsmė

Kartais būna, kad per vieną dieną tiek daug dalykų sukrenta į vieną vietą, kad galiausiai ta visuma atrodo staiga prasklaido miglą ir tampa svarbesnė nei anksčiau. Štai šiandien darbe kalbėjome su kolegomis apie galimybes ir skirtingus priėjimus prie jų: vieni tą daro matydami galimybę kažką pasiekti, o kiti žvelgia per grėsmių prizmę. Tada ties darbo... Skaityti toliau →

Ta nepakeliama egzistencijos našta

Šiandien užėjau ant straipsnio apie neva kodėl protingi žmonės neranda laimės. Ten per šešis neaiškaus pagrįstumo punktus (kaip dabar įprasta skirstyti punktais dalykus, kad būtų lengviau dėmesį išlaikyti) paaiškinta, kad protingi žmonės per daug analizuoja, išsikelia sau per aukštus tikslus, per daug save teisia, susikuria sau problemų ir t.t. - visi tie dalykai, kuriuos girdėjome... Skaityti toliau →

Tobulybė

“You want to know how to paint a perfect painting? It's easy. Make yourself perfect and then just paint naturally.” - Robert M. Pirsig, Zen and the Art of Motorcycle Maintenance: An Inquiry Into Values Tobulybė yra tokia būsena, kuri yra daugumos ieškoma, tačiau niekada nepasiekiama. Žmogus niekada nebus tobulas, taip pat ir viskas prie ko... Skaityti toliau →

Laisvė

Slidinėdamas Italijos kalnuose susitrenkiau ranką ir pasirinkau dvi dienas pailsėti, tačiau dėl savo pasirinkimo jaučiausi nevisiškai pilnavertis. Nors kompanija, su kuria slidinėjome ir nebandė manęs labai smarkiai perkalbėti, vis tiek jaučiau tam tikrą aplinkinių spaudimą, bei vėl ir vėl bandžiau pateisinti sau tokį pasirinkimą, kuris, kaip ir dažniausiai nutinka emocijų pasaulyje, atrodo logiškas ir racionalus,... Skaityti toliau →

Tobulybės iliuzija arba kaip numesti svorio per dešimt dienų pasinaudojus šiuo keistu metodu

Kažkada buvau paauglys ir norėjau rašyti. Turėjau vilties kada nors būti rašytojas ir kurti tekstus. Nesupratau, kad jau tada rašiau ir kūriau tekstus – tokius, kokių nėra niekur pasaulyje – netobulus, tačiau unikalius. Nesupratau, tiesa pasakius, kad tobulų tekstų nebūna ir kad niekada tekstai niekada nesibaigs, nes būdų kaip sudėlioti žodžius į visumą yra tiek... Skaityti toliau →

Bandymai ir klaidos

Pamenu studijų antrame ar trečiame kurse, pavasario semestre, turėjome pasirenkamą dalyką apie tyrimų metodus, kuriame buvo daug kalbama apie uždavinių sprendimo strategijas. Pradėjome nuo bandymų ir klaidų metodo, kuris yra, kaip sakė dėstytojas, pats neefektyviausias metodas iš visų norint išspręsti uždavinį. Tam, kad suprastume aplinkinį pasaulį, buvo sukurta krūva kitų – daug efektyvesnių metodų: smegenų... Skaityti toliau →

Pusiaukelė

Guliu ant žemės ir sunkiai kvėpuoju. Saulė aukštai, danguje – nė vieno debesies. Norėčiau negirdėti savo širdies plakimo, tačiau po visos dienos kopimo aukštyn su 30 kg nešuliu ant kupros tai – nebeišvengiama. Esame kažkur pusiaukelėje tarp kažkur aukščiau esančio, tačiau ne visai apibrėžto finišo ir žemai likusios plokštumos, kurioje galėjome kuo puikiausiai įsirengti nakčiai.... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑