Kosminė architektūra

Beveik prieš metus buvo pirmas kartas, kai darbo reikalais keliavau į Kiniją. Ilgajame skrydyje iš Kopenhagos gavau vietą prie lango. Nors paprastai renkuosi vietą prie tako, tąkart vieta prie lango nenuvylė. Vos pradėjus leistis į Šanchajų pamačiau nuostabų vaizdą pro langą - visą socialistinės architektūros viršūnę, visą vienos partijos, veikiančios beveik septynias dešimtis metų, jėgos... Skaityti toliau →

Ruduo

Vėl traukinyje; jau kelintą valandą bandau susitaikyti su situacija ir būti čia. Kol kas nepavyksta, vis surandu kokią nors minčių kertelę, iš kurios išlenda it koks atsiskyrėlis visas apaugęs plaukais vietose, kuriose šis net nežinojo, kad plaukai gali augti, dar vienas kas jeigu?! scenarijus. Po truputį, kažkur giliai, beveik pasąmonėje šis nereikšmingas diedukas yra tyrinėjamas,... Skaityti toliau →

Pradžia yra sunkiausia

Vasara nepastebimai pasišalino ir atėjo ruduo; viskas įvyko taip slaptai, kad daugumai mūsų mirtingųjų net nepavyko suprasti ar vasara išvis buvo, ar tai tebuvo tik aidas mūsų atmintyje ir vienoje kitoje fotografijoje kur nors internetų debesyse. Rudeniop visada apima egzistenciniai klausimai, čia turbūt toks labiau evoliucinis dalykas - jeigu mūsų protėviai rudenį vertindavo fizinį derlių,... Skaityti toliau →

Drąsa būti savimi

Prieš kelias savaites darbe paskelbėme naująją strategiją, ties kuria dirbome kurį laiką. Prie strategijos bandėme prieiti surinkę kelias grupes žmonių, su kuriais įvardinome tai, ką darome tikrai gerai bei kur esame tikrai prasti. Tolimesni priėjimai paprastai priklauso nuo požiūrio ir vadovavimo stiliaus: arba bandome pataisyti tai, kas neveikia, arba neveikiantiems dalykams neskiriame dėmesio, o bandome gerinti... Skaityti toliau →

Apsivalymas

Nesu nei dvasingas, nei religingas, tačiau kai kurie dalykai gyvenime man visad turėjo savotišką misticizmą, tam tikrą sakralumą. Nesu tikintis energetika, tačiau štai - senajame bute kažkas buvo ne taip. Vieni tą vadina bildukais, kiti - feng shui ar kitu briedu. Man, tikriausiai, ten buvo per daug blogų prisiminimų, kurie įsirašė į tas prastai suręstas... Skaityti toliau →

Kompromisai

Iš esmės - esu privilegijuotas žmogus. Tikrai ne ta prasme, kurią kairėn-dešinėn sklaido visi social justice warriors internetuose, bet ta kiek kita prasme, ta, kuri arčiau žemės. Turėjau gerą vaikystę ir tėvai pasistengė, kad man nieko netrūktų, nors mūsų šeima niekada nebuvo iš tų turtingesnių - buvo žiemų, kai valgėme tik bulves ir kaitindami kojas... Skaityti toliau →

Pusmečio ataskaita

2017 iki šiol buvo… įdomūs. Eilinį kartą metų pradžia kiek suvėlė gyvenimą, darbe vėl keitėsi direktorius, vėl buvau pasinėręs iki ausų į visokią veiklą (tiksliai net negaliu papasakoti kokią, nes tiesiog - dariau dalykus) ir iki vakar net nesupratau, kad jau praėjo kiek daugiau nei pusė metų nuo tada, kai kėlėme šampano taures už tai,... Skaityti toliau →

Ta nepakeliama egzistencijos našta

Šiandien užėjau ant straipsnio apie neva kodėl protingi žmonės neranda laimės. Ten per šešis neaiškaus pagrįstumo punktus (kaip dabar įprasta skirstyti punktais dalykus, kad būtų lengviau dėmesį išlaikyti) paaiškinta, kad protingi žmonės per daug analizuoja, išsikelia sau per aukštus tikslus, per daug save teisia, susikuria sau problemų ir t.t. - visi tie dalykai, kuriuos girdėjome... Skaityti toliau →

Laisvė

Slidinėdamas Italijos kalnuose susitrenkiau ranką ir pasirinkau dvi dienas pailsėti, tačiau dėl savo pasirinkimo jaučiausi nevisiškai pilnavertis. Nors kompanija, su kuria slidinėjome ir nebandė manęs labai smarkiai perkalbėti, vis tiek jaučiau tam tikrą aplinkinių spaudimą, bei vėl ir vėl bandžiau pateisinti sau tokį pasirinkimą, kuris, kaip ir dažniausiai nutinka emocijų pasaulyje, atrodo logiškas ir racionalus,... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑