Pusiaukelė

Guliu ant žemės ir sunkiai kvėpuoju. Saulė aukštai, danguje – nė vieno debesies. Norėčiau negirdėti savo širdies plakimo, tačiau po visos dienos kopimo aukštyn su 30 kg nešuliu ant kupros tai – nebeišvengiama. Esame kažkur pusiaukelėje tarp kažkur aukščiau esančio, tačiau ne visai apibrėžto finišo ir žemai likusios plokštumos, kurioje galėjome kuo puikiausiai įsirengti nakčiai.... Skaityti toliau →

Kalnų magija

Pernai metais, leisdamasis nuo Kazbek (5033 m) kalno Gruzijoje, galvojau, kad lipimas į kalnus yra tikrai ne man. Tąkart pasiekėme 3900 metrų aukštį, miegojome tarp ledo ir akmenų, girdėjome akmenų griūtis ir pirmą naktį pabudome nuo dviejų, visai šalia mūsų palapinių esančių audros židinių. Žaibas ir griaustinis iš kairės, žaibas ir griaustinis iš dešinės. O tu –... Skaityti toliau →

Žmogiškoji prigimtis: mūsų patirtis kopiant į Kazbek

"The mountains are calling and I must go" - parašyta ant lipduko, puošiančio mano užrašų knygutę po praeitų metų kelionės Gruzijoje. Taip, mėgstu kalnus, mėgstu kasmet važiuoti į kalnus, užkilti keltuvais ir nusileisti nuo jų snieglente. Kalnai yra gražu, didinga, paslaptinga, atšiauru - tam apibūdinti yra galybė žodžių. Tai JAU apibūdinta galybėje rašinių. Žmogus yra... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑