Beprasmybės džiaugsmas

Dar nespėjus pamiršti Kalėdų ir Naujųjų metų maratono, vis dar jaučiant žarnyno mikrofloros genocido padarinius, apsisprendus bent jau kurį laiką sveikiau maitintis bei atsakingiau vartoti alkoholį, reklamos internete jau primena apie artėjančią Valentino dieną. Iškart po to - dvi Valstybinės šventės, kurių proga vėl galime sulaukti kino šedevro, priversiančio išspausti tautinę ašarą pažadinus tikrąjį patriotą [...]

Amžiaus atradimai

Niekad neskyriau labai didelio dėmesio žmogaus amžiui ir man dažnai kyla sunkumų prisiminti koks yra tikslus mano amžius. Jaučiuosi jaunas. Pažįstu žmonių, kurie yra sulaukę 55 metų amžiaus ir yra jaunesni už daugelį man žinomų 25-mečių. Taip pat pažįstu žmonių, neseniai įslinkusių į trečią dešimtį ir besielgiančių kaip senoliai. Turbūt čia labiau veikia savijauta, savivertė [...]

Laikas, kurio negana

Atsikeliu šeštą ryto, greitai pasirąžau, išgeriu stiklinę vandens, apsirengiu ir einu į kiemą, apeinam standartinį ratą aplink namą, sustojam ties skalda - ten gerai pavaikščioti, šuniukams stiprėja pirštų raumenys. Grįžtame, gaminu pusryčius, verdu kavą. Pusryčiaujame visa šeima, televizoriuje BBC World News praneša kas vyksta pasaulyje (spoiler alert: pasaulyje dažniausiai vyksta blogi dalykai). Palydime Medą iki [...]

Tuščia erdvė

Paskutinę 2017-ųjų metų dieną rašiau apie tai, kaip metai darosi vis keistesni. Tekstas baigėsi beveik pranašiškai: Šiaip buvo visokių kitokių dalykų, tačiau tam reikėtų trijų dienų non-stop rašymo ir trisdešimt penkių lapų internetinio popieriaus, kadangi kiekvieni metai kažkaip gaunasi vis keistesni, nei praėję – pradedant pasaulio įvykiais, baigiant profesiniu ir asmeniniu gyvenimu. Tikiuosi, kad kiti [...]

Pradžia visada sunkiausia

Neseniai vienas naujai pažintas žmogus iš mano patirties dirbant ekstra seriale Catherine the Great pasidalino garsaus internetų veikėjo Gary Vee video apie tai, kad svarbu yra ne kurti, o dokumentuoti; iš esmės svarbiausia ne galvoti kuo dalintis ir kaip tai parodyti, o tiesiog imti ir daryti. Moki rašyti? Rašyk! Išmanai krepšinį? Komentuok! Ir taip toliau. Mano galvoje [...]

Sapnų almanachas. Meškos žudikės

Paprastai turiu du sapnų režimus - arba visiškai nieko neatsimenu, arba sapnuoju visišką psichodeliką. Visiškai nieko neatsimenu režimas yra visiškai vyraujantis, todėl savo sapnus atsimenu itin retai. Tačiau prieš kelis mėnesius susapnavau sapną, kurio niekaip negaliu pamiršti ir manau, kad šiuo atveju reikėtų jį palikti čia. Sapnas prasidėjo panašiais vaizdais kaip tas prieš kelias savaites [...]

Mažas ir greitas Vilnius

Šiandien padariau klaidą, kuri galiausiai privedė prie visiškai pozityvių minčių apie miestą, kuriame gyvenu. Laukdamas kol studijoje pasibaigs pertrauka sugalvojau paskaityti komentarus Taxify reklamoje apie uždarbį. Komentarų stengiuosi niekur neskaityti (išskyrus savo paties įrašus, suprantama), kadangi tai dažniausiai niekur neveda ir dažnai sukelia, geriausiu atveju, lengvą akies trūkčiojimą. Skaitydamas pastebėjau, kad absoliučioje daugumoje komentarų žmonės [...]

Atminties ištraukos

Sekmadienis yra labai tinkama diena atsijungti nuo pasaulio - išjungti elektroninį paštą, socialinius tinklus, išjungti visas notifikacijas, numesti telefoną į tolimiausią kampą prieš tai įjungus tylos režimą, išsivirti arbatos, smilkinti kokį nors egzotišką-ezoterišką-dvasingą kvapą iš Nepalo ir ilgesingai žiūrėti į tolį. Tai - savotiškas laikas sau, metas pabūti su savo mintimis, gal net pasikapstyti po [...]

Perspektyva

Lygiai prieš savaitę skridau iš Tel Avivo oro uosto link Lietuvos ir laimingo atsitiktinumo dėka sėdėjau prie lango - tik atsisėdus į savo vietą prie krašto vienas keleivis paklausė ar nenorėčiau susikeisti su juo vietomis, kadangi jis nori sėdėti su šeima. Aš, suprantama, neturėjau jokių prieštaravimų ir po akimirkos jau sėdėjau prie lango kitoje eilėje. [...]

Nežinomybė ir paskandinti kaštai arba kaip nustojau daryti tai, ko nekenčiu

Labai seniai kažką rašiau. Galbūt per seniai - jaučiuosi kiek apkerpėjęs, apaugęs voratinkliais. Galvoje sukasi mintys kad galbūt nereikėtų apskritai rašyti, gal palikti šį tinklaraštį užmarštyje, paskandinti interneto kloduose, kur anksčiau ar vėliau didžioji dalis informacijos bus palikta jau nebegyvų žmonių. Tačiau kažkas giliai pasąmonėje krapštosi, beldžiasi į paviršių ir bando priversti pirštus lakstyti klaviatūra [...]