Atskirtis

Ruduo, kaip jau minėjau, yra puikus metas refleksijoms ir prasmės paieškoms. Ankstyvas ruduo savo ruožtu yra labai tinkamas vasaros sentimentams, ypač kai bobų vasara yra tokia puiki, kaip šįmet. Jau kurį laiką mus vieni draugai kvietė į savo sodybą, tačiau vis neprisiruošdavom. Šį savaitgalį vėl buvom pasiryžę neprisiruošti dėl Medos peršalimo, kuris per metus pasikartoja... Skaityti toliau →

Apsivalymas

Nesu nei dvasingas, nei religingas, tačiau kai kurie dalykai gyvenime man visad turėjo savotišką misticizmą, tam tikrą sakralumą. Nesu tikintis energetika, tačiau štai - senajame bute kažkas buvo ne taip. Vieni tą vadina bildukais, kiti - feng shui ar kitu briedu. Man, tikriausiai, ten buvo per daug blogų prisiminimų, kurie įsirašė į tas prastai suręstas... Skaityti toliau →

Apsimetėlis Šanchajus

Šanchajus yra miestas apsimetėlis. Lyg žmogus, bandydamas nukopijuoti sėkmę, rengiasi taip, kaip jo autoritetas, tikėdamasis, kad apranga yra viskas, ko reikia sėkmei, taip Šanchajus po truputį rengiasi visiems iki skausmo pažįstamais būdais. Čia yra ir Shanghai Times Square su gigantiškais ekranais, sakančiais I ❤ SH arba reklamuojančiais haute couture drapanas, yra ir top dešimtuką pagal dydį patenkanti... Skaityti toliau →

Kinija

Geriausias įkvėpimas - kai nebūna įkvėpimo. Kinija yra neįkvepianti šalis, todėl apie ją kažką rašyti sunku, nors čia esu jau trečią kartą. Tačiau važiuojant greituoju traukiniu, neseniai apsinuodijus maistu ir nelabai pavykstant užmigti kito pasirinkimo nebelieka - arba įnikti į nesibaigiančią savigailą, arba laiką išnaudoti efektyviau ir ką nors sukurti. Vienas draugas sakė, kad “Kinijoje... Skaityti toliau →

Pusmečio ataskaita

2017 iki šiol buvo… įdomūs. Eilinį kartą metų pradžia kiek suvėlė gyvenimą, darbe vėl keitėsi direktorius, vėl buvau pasinėręs iki ausų į visokią veiklą (tiksliai net negaliu papasakoti kokią, nes tiesiog - dariau dalykus) ir iki vakar net nesupratau, kad jau praėjo kiek daugiau nei pusė metų nuo tada, kai kėlėme šampano taures už tai,... Skaityti toliau →

Laisvė

Slidinėdamas Italijos kalnuose susitrenkiau ranką ir pasirinkau dvi dienas pailsėti, tačiau dėl savo pasirinkimo jaučiausi nevisiškai pilnavertis. Nors kompanija, su kuria slidinėjome ir nebandė manęs labai smarkiai perkalbėti, vis tiek jaučiau tam tikrą aplinkinių spaudimą, bei vėl ir vėl bandžiau pateisinti sau tokį pasirinkimą, kuris, kaip ir dažniausiai nutinka emocijų pasaulyje, atrodo logiškas ir racionalus,... Skaityti toliau →

Pusiaukelė

Guliu ant žemės ir sunkiai kvėpuoju. Saulė aukštai, danguje – nė vieno debesies. Norėčiau negirdėti savo širdies plakimo, tačiau po visos dienos kopimo aukštyn su 30 kg nešuliu ant kupros tai – nebeišvengiama. Esame kažkur pusiaukelėje tarp kažkur aukščiau esančio, tačiau ne visai apibrėžto finišo ir žemai likusios plokštumos, kurioje galėjome kuo puikiausiai įsirengti nakčiai.... Skaityti toliau →

Stebuklinga ir nežemiška Islandija

Islandija visada traukė savo paslaptingumu, nežemiškais gamtos vaizdais ir atšiaurumu. Pagaliau susiruošiau ten keliauti - kai nusipirkau bilietus, buvau įsitikinęs, kad keliausiu vienas, tačiau vis tik atėjus laikui Meda prisijungė prie manęs, nors ir nėra nei šalčio, nei aktyvaus laisvalaikio fanė. Balandžio pradžioje WizzAir paskelbė apie naujus skrydžius iš Vilniaus į Reikjaviką, pradėsiančius gabenti keliautojus... Skaityti toliau →

Netikėtai magiška Škotijos patirtis

Kai kalnus padengia sniegas, sakoma, kad Cailleach (arba Šyduotoji) ištiesia savo skarą, prieš tai išplovusi ją didžiajame Corrievreckan sūkuryje. O kai kalną - bet kurį kalną - apgobia rūkas, sakoma, kad Cailleach užsitraukė savo šydą ant veido.  Iš škotų folkloro Reikėjo atostogų, reikėjo pasivaikščioti ir išsivalyti galvą – bent jau po kalvas, jei neišeis po kalnus.... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑