Vakarėjant susiruošiu pabėgioti. Neskaitant kelių atsitiktinių išbėgimų ganėtinai ilgą laiką buvau šią veiklą užmiršęs, taigi buvau pasiryžęs trumpam bėgimui iki Žaliojo tilto. Vis dar vėsus oras, menantis neseniai atsitraukusią žiemą, bučiavo mano skruostus ir rankas. Tai nebuvo labai malonu, kadangi pirštines palikau namie, mat bėgsiu tik iki Žaliojo. Pradžia buvo neįtikėtinai lengva ir be galo... Skaityti toliau →