Atskirtis

Ruduo, kaip jau minėjau, yra puikus metas refleksijoms ir prasmės paieškoms. Ankstyvas ruduo savo ruožtu yra labai tinkamas vasaros sentimentams, ypač kai bobų vasara yra tokia puiki, kaip šįmet. Jau kurį laiką mus vieni draugai kvietė į savo sodybą, tačiau vis neprisiruošdavom. Šį savaitgalį vėl buvom pasiryžę neprisiruošti dėl Medos peršalimo, kuris per metus pasikartoja... Skaityti toliau →

Drąsa būti savimi

Prieš kelias savaites darbe paskelbėme naująją strategiją, ties kuria dirbome kurį laiką. Prie strategijos bandėme prieiti surinkę kelias grupes žmonių, su kuriais įvardinome tai, ką darome tikrai gerai bei kur esame tikrai prasti. Tolimesni priėjimai paprastai priklauso nuo požiūrio ir vadovavimo stiliaus: arba bandome pataisyti tai, kas neveikia, arba neveikiantiems dalykams neskiriame dėmesio, o bandome gerinti... Skaityti toliau →

Apsivalymas

Nesu nei dvasingas, nei religingas, tačiau kai kurie dalykai gyvenime man visad turėjo savotišką misticizmą, tam tikrą sakralumą. Nesu tikintis energetika, tačiau štai - senajame bute kažkas buvo ne taip. Vieni tą vadina bildukais, kiti - feng shui ar kitu briedu. Man, tikriausiai, ten buvo per daug blogų prisiminimų, kurie įsirašė į tas prastai suręstas... Skaityti toliau →

Lengvatikių pasaulis

Jau kelis kartus rašiau apie žmonių privilegiją turėti intelektą ir kartu su tuo ateinančius apribojimus. Esame varomi ne tik instinktų ir mums svarbu ne tik pavalgyt, pamiegot, išsituštinti ir pasidauginti, todėl susiduriame su didžiuliais šiems dalykams įgyvendinti nereikalingos informacijos kiekiais ir turime priimti sprendimus, o sprendimų priėmimas labai vargina - priimant sprendimus, nesvarbu didelius ar... Skaityti toliau →

Kompromisai

Iš esmės - esu privilegijuotas žmogus. Tikrai ne ta prasme, kurią kairėn-dešinėn sklaido visi social justice warriors internetuose, bet ta kiek kita prasme, ta, kuri arčiau žemės. Turėjau gerą vaikystę ir tėvai pasistengė, kad man nieko netrūktų, nors mūsų šeima niekada nebuvo iš tų turtingesnių - buvo žiemų, kai valgėme tik bulves ir kaitindami kojas... Skaityti toliau →

Kinija

Geriausias įkvėpimas - kai nebūna įkvėpimo. Kinija yra neįkvepianti šalis, todėl apie ją kažką rašyti sunku, nors čia esu jau trečią kartą. Tačiau važiuojant greituoju traukiniu, neseniai apsinuodijus maistu ir nelabai pavykstant užmigti kito pasirinkimo nebelieka - arba įnikti į nesibaigiančią savigailą, arba laiką išnaudoti efektyviau ir ką nors sukurti. Vienas draugas sakė, kad “Kinijoje... Skaityti toliau →

Pusmečio ataskaita

2017 iki šiol buvo… įdomūs. Eilinį kartą metų pradžia kiek suvėlė gyvenimą, darbe vėl keitėsi direktorius, vėl buvau pasinėręs iki ausų į visokią veiklą (tiksliai net negaliu papasakoti kokią, nes tiesiog - dariau dalykus) ir iki vakar net nesupratau, kad jau praėjo kiek daugiau nei pusė metų nuo tada, kai kėlėme šampano taures už tai,... Skaityti toliau →

Kodėl sveika apsilankyti diplomų teikimuose kai visus diplomus jau gavai

Penktadienį turėjau garbės apsilankyti TSPMI diplomų teikimo ceremonijoje, kas iš vienos pusės buvo keista, kadangi paskutinį kartą Jonų bažnyčioje buvau būtent tada, kai gavau magistro diplomą ir tuomet buvau pasižadėjęs sau daugiau ten nebekelti kojos, kadangi aukštasis mokslas buvo įgrisęs iki gyvo kaulo. Iš kitos pusės tai buvo puiki proga pasižiūrėti į jaunuosius absolventus, kurie... Skaityti toliau →

Grėsmė=galimybė≠galimybė=grėsmė

Kartais būna, kad per vieną dieną tiek daug dalykų sukrenta į vieną vietą, kad galiausiai ta visuma atrodo staiga prasklaido miglą ir tampa svarbesnė nei anksčiau. Štai šiandien darbe kalbėjome su kolegomis apie galimybes ir skirtingus priėjimus prie jų: vieni tą daro matydami galimybę kažką pasiekti, o kiti žvelgia per grėsmių prizmę. Tada ties darbo... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑