Praeitą savaitgalį teko garbė apsilankyti sodyboje, kurioje paskutinį kartą buvome prieš pusantrų metų. Po to apsilankymo gimė įrašas Atskirtis - iš esmės apie… na, kaip ir aišku apie ką. Atvykus ten, pasitiko toks pavasarinis apokaliptinis vaizdas: gamta dar pavargus žiemos, visa pilkšva ir niūri - niekaip nesulaukia pavasario - kuris, kaip tyčia, tai čia, tai [...]
Žyma: Zen
Šalčiai
Turiu pripažinti, kad šaltis man visada patiko labiau, nei karštis. Dažniausiai esant šalčiui gali apsirengti daugiau sluoksnių ar išgerti arbatos ir greitai sušilsi; ką jau kalbėti jei kur nors Čekoslovakijos kalnuose išgersi Tuzemsky Um - iškart gali nusimesti porą sluoksnių - galbūt netgi pavyks nuo kalno nusileisti rogėse, kurias tempia slidininkas. Šiandien kieme šalta - šiandien [...]
Krasnuchos slėpiniai
Pasislėpęs po keliais sluoksniais išėjau į vakarinį rajoną. Betoninės brutalizmo džiunglės, kuriose susilieja sena ir nauja - blokinės chruščiovkės iš 7-ojo dešimtmečio, leidžiančios šilumą greičiau, nei rėtis vandenį ir visiškai nauji A energijos klasės daugiaaukščiai, aptverti tvora, kuri turėtų apsaugoti nuo kitų. Saugumo iliuzija - tam tikra oazė Vilniaus favelose. Kitoje gatvės pusėje šviečia vis [...]
Beprasmybės džiaugsmas
Dar nespėjus pamiršti Kalėdų ir Naujųjų metų maratono, vis dar jaučiant žarnyno mikrofloros genocido padarinius, apsisprendus bent jau kurį laiką sveikiau maitintis bei atsakingiau vartoti alkoholį, reklamos internete jau primena apie artėjančią Valentino dieną. Iškart po to - dvi Valstybinės šventės, kurių proga vėl galime sulaukti kino šedevro, priversiančio išspausti tautinę ašarą pažadinus tikrąjį patriotą [...]
Amžiaus atradimai
Niekad neskyriau labai didelio dėmesio žmogaus amžiui ir man dažnai kyla sunkumų prisiminti koks yra tikslus mano amžius. Jaučiuosi jaunas. Pažįstu žmonių, kurie yra sulaukę 55 metų amžiaus ir yra jaunesni už daugelį man žinomų 25-mečių. Taip pat pažįstu žmonių, neseniai įslinkusių į trečią dešimtį ir besielgiančių kaip senoliai. Turbūt čia labiau veikia savijauta, savivertė [...]
Kol Jūs dirbate
Devilstone jau ant dienų ir draugai manęs klausia ar važiuosiu. Pirmos mintys, suprantama, apie šunį - ar bus kam palikti? Juk Meda tą savaitgalį bus išvykusi. Antra mintis - transportas. Autobuso bilietas iki Anykščių ir atgal kainuoja 180 eurų, o tai yra nemažai kad ir kaip bepažiūrėsi. Nebent kažkaip nusigauti į Uteną, iš ten autobusas [...]
Laikas, kurio negana
Atsikeliu šeštą ryto, greitai pasirąžau, išgeriu stiklinę vandens, apsirengiu ir einu į kiemą, apeinam standartinį ratą aplink namą, sustojam ties skalda - ten gerai pavaikščioti, šuniukams stiprėja pirštų raumenys. Grįžtame, gaminu pusryčius, verdu kavą. Pusryčiaujame visa šeima, televizoriuje BBC World News praneša kas vyksta pasaulyje (spoiler alert: pasaulyje dažniausiai vyksta blogi dalykai). Palydime Medą iki [...]
Tuščia erdvė
Paskutinę 2017-ųjų metų dieną rašiau apie tai, kaip metai darosi vis keistesni. Tekstas baigėsi beveik pranašiškai: Šiaip buvo visokių kitokių dalykų, tačiau tam reikėtų trijų dienų non-stop rašymo ir trisdešimt penkių lapų internetinio popieriaus, kadangi kiekvieni metai kažkaip gaunasi vis keistesni, nei praėję – pradedant pasaulio įvykiais, baigiant profesiniu ir asmeniniu gyvenimu. Tikiuosi, kad kiti [...]
Pradžia visada sunkiausia
Neseniai vienas naujai pažintas žmogus iš mano patirties dirbant ekstra seriale Catherine the Great pasidalino garsaus internetų veikėjo Gary Vee video apie tai, kad svarbu yra ne kurti, o dokumentuoti; iš esmės svarbiausia ne galvoti kuo dalintis ir kaip tai parodyti, o tiesiog imti ir daryti. Moki rašyti? Rašyk! Išmanai krepšinį? Komentuok! Ir taip toliau. Mano galvoje [...]
Bedarbio monologai #3
Lapkritis gavosi visiškai crazy. Pirmiausiai - dėl patarimų iš visų pusių ką daryti ir kaip gyventi. Vieni sakė, kad dabar turiu pusę metų ilsėtis, kiti sakė, kad geriausiai varyti į Southeast Asia ir ten savęs ieškoti, treti mano gyvenimo įvykį padarė apie save; visa tai man parodė, kad visada geriausiai žinome kaip kitiems žmonėms reikėtų [...]
