Problema su problemomis

Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad mėgstu spręsti problemas… Dažniausiai. Paprastai esu tas, kuris imasi spręsti reikalus, kai tik tokie atsiranda. Sugebu greitai priimti sprendimus, labai retai kada stringu analizės paralyžiuje, todėl įprastai per darbų sąrašą einu greitai ir užtikrintai. Arba patekęs į neįprastą situaciją per daug nesupykstu, iškart ieškau išeičių. Tačiau kartais, galbūt kai trūksta miego [...]

Kelionės jaudulys ir liūdesys

Kiekviena kelionė mano gyvenime prasideda ir baigiasi taip pat. Prieš kiekvieną kelionę, nesvarbu kokią, apima kelionės jaudulys, kurį visai nesunku sumaišyti su nerimu. Išoriškai šie jausmai yra labai panašus, kadangi abu iššaukia praktiškai vienodą fiziologinį atsaką. Tačiau pasižiūrėjus giliau galima nesunkiai suprasti, kad tai yra labiau jaudulys — nerimastingas kelio pradžios laukimas, viltis, kad tikslas [...]

#positivevibes kultūra

Dalis mano įrašų jau buvo dedikuoti visokioms motyvacijoms apie nieką ir mindfulness patirtims. Kažkodėl šita tema dažnai sukasi galvoje. Iš dalies dėl pykčio, kad tūkstančius metų egzistuojančios rytų religinės praktikos yra privatizuojamos, paverčiamos masinio vartojimo marmalu ir grūdamos amžiaus lūžius išgyvenantiems pirmojo pasaulio piliečiams, kurie visko nori šviesos greičiu (savaitę prieš pagalvojant apie tai) ir [...]

Kitą kartą Amerikoje. V dalis

Penktadienis džiugino progresu – dauguma darbinių klausimų, kurie nedavė ramybės savaitės eigoje, jau buvo išspręsti ir Joel vis dažniau primindavo, kad šiandien vakare keliausime į barą netoli jo namų. Aš savo ruožtu jam primindavau, kad norėdamas pilnai įsilieti į aplinką turėsiu įsigyti porą džinsų, kurie tiktų su naujai įgytais batais. Barą, į kurį keliausime, įsivaizdavau [...]

Bet tik menininkai tai žino

Buvau turbūt pirmame - antrame kurse, kai vieną dieną tėtis atvyko į Vilnių su reikalais ir pasiūlė susitikti. Tuomet jau turėjau tą “man jūra iki kelių” jausmą, nes žinojau kas kur yra Vilniaus centre ir galvojau, kad apskritai viską žinau apie Vilnių (ir, tikriausiai, apie gyvenimą - tas jaunatviškas naivumas!). Su tėčiu susitikome kažkur prie [...]

Padėk sau, nes niekas kitas nepadės

Pastaruoju metu pastebėjau vieną tendenciją - grožinę literatūrą knygynų topuose ir kitose lentynose pastoviai keičia pagalbos sau - self-help - knygos. Ir tai nėra Lietuvos atvejis - visur, kur tik keliauju, stengiuosi užsukti į knygyną - tai yra daugumos atvejis. Self-help knygų yra daug, mažesnio knygyno atveju netgi daugiau, nei grožinės ar kitos literatūros. Šios [...]

Tai, kas lieka nepasakyta

Pastarosiomis dienomis atostogauju nuo visko - darbo, šeimos, kasdienybės. Meda išvyko į bliuzo šokių renginį Graikijoje, o aš nusprendžiau tuo metu pasidaryti solo atostogas Varšuvoje. Atostogų metu susitarėme nesusirašinėti, kadangi tas nuolatinis prisirišimas neleidžia apturėti laiko sau. Jei kyla klausimų - tai ne, mes nesusipykome. Labiau priešingai - gyvename puikų šeimyninį gyvenimą ir, mūsų nuomone, [...]

Demokratijos šventės pabaiga

Sekmadienį baigėsi Lietuvos prezidento rinkimai, šįkart vykę vienu metu su Europos Parlamento rinkimais. Šiais metais visą demokratijos šventę stebėjau iš šono, vengdamas internetinių diskusijų su nepažįstamaisiais, kiekvienam bandant įrodyti savo vienintelę, objektyvią ir nekintamą tiesą. Tiesa pasakius tai yra labai gera patirtis, sutaupiusi nemažai laiko bei, dar svarbiau, išsaugojusi nemažai pilkųjų ląstelių. Pradėkime nuo prezidento [...]

Sustoję laike

Per Velykas apsistojome Palangoje, Airbnb bute. Butas - naujos statybos daugiaaukštyje, netoli autobusų stoties ir, kaip visada, visai prie pat jūros. Ne tai, kad jūros artumas mums yra labai svarbu komponentas, ypač balandžio viduryje. Ir šiaip, ne ilsėtis ten važiavome - dabar jau esu kaip ir pusiau iš Palangos - reikia gimines aplankyti. Butas tvarkingas [...]

Pabaigos

Penktadienį su ja visam laikui atsisveikinau be didelių dramų. Kelios akimirkos prieš tai kalbėjome apie pabaigas. - Pabaigos juk yra liūdnos? - laukdama standartiškai ilgo išvestinio atsakymo paklausė ji. - Ne visai. Iš tikrųjų pabaigos man liūdniausios būna ne pabaigos metu, o kelios dienos po pabaigos fakto, kai susimąstau ar tikrai reikėjo viską užbaigti, gal [...]