Pirmadienis jau nebe pirmą kartą įrodo esąs produktyviausia diena savaitėje, bent jau pastaruosius metus-du.

Besidžiaugdamas tokiu atradimu noriu paskelbti naujovę – nuo šiol bandysiu kiekvieną pirmadienį (pagal galimybes, visada gali būti atostogų, komandiruočių ar kitų priežasčių, kurios neleistų to padaryti) parašyti po įrašą šiame bloge. Man tai bus puiki praktika ir kūrybingumo lavinimas, o čia besilankantiems – kažkokio lygio pastovumas ir, turbūt, kančia. Prisipažinkit – jūsų gyvenimas per lengvas, todėl ateinate čia paskaityti vieno žmogaus minčių ir truputėlį apsisunkinti sau gyvenimą. Kadaise nešiojau auskarą su nedideliu sidabriniu kryžium, kadangi buvau įsitikinęs, kad mano gyvenimas per lengvas, o kryžius yra per amžius žinomas kaip skausmo ir kančios simbolis (krikščionybėje kitokių simbolių nelabai ir yra, tačiau kryžius yra uber universalus).Vėliau nusprendžiau, kad gyvenimo pasunkinimui geriausiai tinka veikla, o ne šamaniškas simbolizmas, taigi perėjau prie kažko darymo (pgl. populiariąją tautosaką: svarbeuse kaška dariti).

Šioje vietoje, tikriausiai, reikėtų pasveikinti Jus – už tai, kad irgi kažką darote, nestovite vietoje, neleidžiate savo gyvenimui tapti per daug lengvu, ieškote iššūkių ir priimate faktą, kad J. Joyce “Ulisas“ yra per didelė kančia bet kokiam gyvam organizmui, išskyrus, turbūt, patį autorių ir du jo geriausius draugus, taigi ateinate paskaityti mano užrašų. Kad ir kaip ten bebūtų, gyvename laisvoje šalyje, visi galime rašyti ką norime ir skaityti ką norime, tad jei kam nors labai nepatinka, galite eiti tolyn, pasaulyje yra tikrai daug sunkios literatūros. Jeigu literatūra neįkandama – yra pakankamai daug sunkių plytų, kurias galite dėlioti vieną ant kitos, tarpuose tepdami pilkšvo mišinio, kol galiausiai baigsite statyti dar vieną namą turtingiems žmonėms, o patys grįšite į savo kambarį bendrabutyje ir skųsitės gyvenimo negandom, komentuosite delfi, bei būsite nepatenkinti apskritai viskuo. Nesirūpinkite, Jūsų gyvenimas ir taip pakankamai sunkus, nes Jūs esate patys protingiausi žmonės pasaulyje, o su intelektu ateina ir egzistencinės mintys, kurios dažniausiai nėra labai šviesios ir lengvai suvirškinamos. Žinoma, jeigu turėsite konstruktyvios kritikos, validžių pasiūlymų ar šiaip pageidavimų (jeigu manęs nepažįstate asmeniškai – ne intymių), skelbkite juos komentarų skiltyje ar brūkštelėkite man laišką į kritika@tomasgluosnistyla.com.

Nuo šiol, kiekvieną pirmadienį (kai labiausiai reikia adaptuotis prie darbo po savaitgalio) lankykitės čia, gausite dozę kažko (laikui bėgant galbūt išgryninsime kas tas kažkas) ir galėsite džiaugtis, kad Jūsų gyvenimas balansuoja tarp dangiškos palaimos ir pragariškos nevilties.