Nori nenori, kartais tenka nugirsti pačių netikėčiausių minčių. Net nesitikėdamas, būdamas kur nors kampe, rūpindamasis savo reikalais ir nesikišdamas į jokius pokalbius nepabėgsi nuo fakto, kad kiti žmonės kalba ir vienintelis būdas nuo to pabėgti – susirasti savo sielos olą, ten apsigyventi, užsiauginti plaukų vietose, ant kurių galvojai anie tikrai neauga, užsisklęsti savyje, visą laiką medituoti, misti kirmėlėmis, smėliu ir saulės energija – you know the drill. Deja, sau tokią prabangą ne visi galime leisti, tad kartais tenka klausyti kitų žmonių, netyčia. Viena iš įdomesnių minčių, dabar jau praktiškai klasika skamba taip: “kaip gera buvo vaikystėje! Stogas virš galvos, maistas ant stalo, jokių įsipareigojimų apart mokyklos, namų darbų ir priverstinių darbo stovyklų pas senelius kaime vasaromis arba mini DIY workshop’ų namuose valant dulkes nuo pačių keisčiausių vietų“.

Visiems, kurie nuoširdžiai galvojate, kad vaikystėje buvo taip jau puiku ir gerai, turiu naujieną – jūs klystate kaip tikriausiai dar neklydote. Neskaitant to, kad vaikystė yra dažno žmogaus brandos metas, kai hormonai verčia ne tik spuogus rastis ant odos, bet ir sujaukia visus jausmus, nevertėtų pamiršti ir nuolatinės kovos už būvį mokykloje, atsitiktinių erekcijų (atsiprašau, negaliu kalbėti už merginas – neteko patirti), krūvos kompleksų dėl visko, pasitikėjimo savimi stokos ir visiško laisvės suvaržymo. Iš esmės vaikystė ir paauglystė yra tas metas, kai kiekvienas tavo žingsnis, kiekvienas veiksmas yra stebimas ir, negana to, viskam pinigų turi gauti pinigų – dažniausiai tai būna tėvai ar seneliai. Arba turtingi giminės dėdės ir tetos, kurie apsilanko kartą metuose ir yra įsitikinę, kad ta dviejų šimtų litų kupiūrą (kuri akimirksniu ištirpdo vaiko smegenis – tiek daug pinigų!) nupirks kažkokius pozityvius jausmus. Vaikystė yra savotiškas kalėjimas, kuriame visi praleidžiame labai didelę savo gyvenimo dalį, todėl visiškai nesuprantu kaip žmogus, alsuojantis laisve, gali norėti sugrįžti į tą kalėjimą.

Ne, ne, vaikystė yra vaikams. Būti suaugusiu – čia yra mada, čia ta išsvajota siekiamybė, pirmas žingsnis link pozityvistų pamėgto savęs realizavimo, arba link visiškos laisvės daryti ką nori, jeigu pozityvizmas nėra jūsų filosofija ir nejaukiai jaučiatės, kai tenka bendrauti su nuolat besišypsančiu Paulo Coelho citatas tarsi saulėgrąžas spjaudančiu asmeniu. Daugelis tą suprantate, tačiau jeigu netyčia pamiršote arba, neduokdie, nesuprantate patys, šitas trumpas gidas jus sugrąžins į tiesos (nemaišyti su tieSOS) kelią.

1. Būti suaugusiu – daryti dalykus legaliai

Taip, taip, jūsų išsvajotasis alkoholi(zma)s yra ranka pasiekiamas, rūkyti (dažniausiai tabaką, kai kur ir kai ką daugiau) galite kad ir kasdien, visi lošimo namai, striptizo ir įprastieji klubai (neskaitant džentelmenų klubų, pypkių, cigarų klubų ir taip panašiai, ir taip toliau) – visa tai yra atvira ir prieinama visiems. Galite vairuoti, duoti kraujo, tuoktis, skirtis, pasiimti paskolą (jos neišmokėti, netekti būsto ir visą likusį gyvenimą kaltinti bankus ir kapitalizmą, nors pats dėl visko esate kaltas), įsigyti ginklą, nardyti po vandeniu, šokinėti iš lėktuvų, keliauti kur tik norite, kada tik norite. Visą tai ir dar daugiau galima atlikti legaliai, tam tereikia tenkinti porą sąlygų – būti finansiškai pajėgiu ir psichiškai stabiliu – pirmoji sąlyga nesunkiai pasiekiama, antroji… Na, tarkime jums galėjo nepasisekti, tada užjaučiu. Žinoma, dar yra minkštieji faktoriai – į klubą jūsų niekas neįleis, jeigu atrodysite, kaip artojas, pasiruošęs išgerti pačią pigiausią degtinę, susimušti su kitais lankytojais, kuriuos sėkmės atveju ruošiatės išprievartauti, tačiau tai yra pataisoma.

2. Užsiiminėti seksu sąmoningai

Šitą galbūt buvo galima įrašyti prie pirmo punkto, bet seksas yra labiau apie sąmoningumą, negu legalumą. Aš neslėpsiu, man patinka seksas, kaip ir, neabejotinai, daugeliui jūsų. Mėgautis seksu yra sveika ir sveikintina, ir nieko čia nėra gėdingo. Žinoma, dauguma pradeda paauglystėje (čia nekalbėsime apie jauniausią pasaulio motiną), tačiau visų pirma, tai nėra visiškai sąmoningai priimtas sprendimas. Prisimenu vieną paauglystės draugelį, kuriam atrodė, kad savo lazdos galą galėtų kišti bet kur, svarbu, kad tai būtų gyvo organizmo organas, pritaikytas sueičiai. Dažniausiai sprendimai būna priimami nesuprantant kas vyksta su jūsų kūnu ir, tiesa pasakius, nelabai žinant ką darote. Taip, kad galėtum pilnai mėgautis seksu reikia praktikos, bet kartu būtina ir branda. Sprendimas turi būti priimtas sąmoningai ir visoms šalims išreiškus pritarimą (tik nepasakokite man apie alkoholį – girtumas nuo atsakomybės neatleidžia – niekada) galima pasinerti į tai, dėl ko verta gyventi šiame gyvenime (čia gal visai idėja kitam įrašui – dėl ko verta gyventi).

3. (Ne)užsidirbti

Visi aukščiau paminėti privalumai, žinoma, kainuoja (taip, net ir nemokamas seksas nėra už dyką – laikas tą suprasti), tad tam, kad galėtumėte būti visiškai laisvas, turite kažkaip užsidirbti pinigų. Dažnas renkasi samdomo darbuotojo poziciją kokiame nors darbe, ten pakyla pareigose, po kelių metų varto babkes ir daro ką nori. Yra žmonių, kuriems samdomas darbuotojas – per didelis laisvės atidavimas į kitų rankas, šie žmonės imasi verslą kurti patys ir būna patys sau viršininkai. Neskaitant to, kad pirmuosius 5-10 metų dažniausiai nepavyksta pasimėgauti ne tik legaliais dalykais, tačiau ir miegu ar ramybe, tačiau sėkmės atveju tokie patys sau viršininkai varto milijonus. Tie, kuriems verslas ne prie širdies gali rinktis sportinį pokerį, profesionalų sportą ar, jeigu turi dalelę talento, menininko dalią. Situacija ta pati – sėkmės atveju visi varto babkes ir daro ką nori. Žinoma, visada yra utėlių, kurios sėdi ant pašalpų, nieko neveikia, tik gerdami pigų vyną gimdo vaikus ir laukia geresnių pašalpų (disclaimer – patys suprantate, kad čia nekalbu apie tuos socialiai remtinus žmones, kuriems tos pašalpos tikrai yra vienintelis būdas išgyventi). Kas svarbiausia, kad dirbti galite ką tik norite, kaip tik norite ir kur tik norite – tai yra jūsų pasirinkimas ir jūsų darbas kainuoja tiek, kiek jūs jį įkainojate. Ir neleiskite kam nors jus įtikinti, kad yra ne taip.

4. Laisvė rinktis

Jums labiau patinka džinsai ar sijonas? Sriuba ar kepsnys? Mėsa, žuvis ar veganiškas falafelis? Turite visišką laisvę rinktis ką tik norite. Norite šiandien pabėgioti? Pirmyn! Norite gulėti lovoje, žiūrėti serialus, valgyti kaloringus, tačiau o-jėbau-kokius-nuostabiai-skanius užkandžius ir vėliau gailėtis savo mizerno gyvenimo? Mielai prašom! Norite būti visiškas abstinentas ir sveikuolis, užpisantis visus aplinkinius ne tik savo pulsuojančia kosmine energija, bet ir kosminiu neadekvatumu pasakojant kokie mes visi esame žemės kirminai ir kaip mes žalojame savo kūnus? Drąsiai! Tik įspėju, tas paskutinis patvirtinimas nereiškia, kad kas nors jūsų klausysis ar jūs kam nors įdomus būsite, bet jūs galite galvoti priešingai, kad jaustumėtės geriau. Esmė tokia, kad bet kada galite rinktis ko norite, kada to norite ir kaip to norite. Niekas jums neturi teisės nurodinėti kaip debiliškai rengtis, kaip atrodyti ir kaip kalbėti – čia sprendžiate jūs ir tik jūs. O kiti gali arba tam pritarti, arba nepritarti, bet jokiu būdu – nenurodinėti ką galima ir ko – ne.

5. Balsavimo teisė

Artėjant 2015-ųjų kovui ypač aktualu, tačiau to nereikėtų pamiršti niekada. Sukakę aštuoniolika metų gaunate teisė balsuoti, per visus galimus rinkimus einate prie balsavimo dėžių ir atiduodate savo labai svarbų balsą politikams ar partijoms, kurios geriausiai atspindi jūsų pažiūras. Jums gali nepatikti partijos, kurias išrinko dauguma, jūs galite būti nusivylęs rinkimais iš esmės, tačiau niekada negalite nebalsuoti. Balso teisė yra vienas svarbiausiu suaugusiojo žmogaus atributų (kartu su galimybe daryti visiškai nesveikus dalykus) ir balsavimas per rinkimus yra būtinas veiksmas stabilios ir laisvos visuomenės užtikrinimui. Aš pasakysiu jums kodėl, nes per pyktį ant politinės situacijos Lietuvoje (ar kitoje šalyje kurioje reziduojate) galite to nesuprasti: demokratija užtikrina visų aukščiau paminėtų punktų egzistavimą. Tik demokratinėje visuomenėje esate laisvi legaliai daryti daugumą dalykų, dirbti kaip tik norite ir ką tik norite (taip pat įstatymų ribose) ir turite visiško pasirinkimo laisvę. Jokioje kitoje sistemoje to nėra ir nebus. Jeigu jums atrodo, kad politikoje vieni vagys ir melagiai – balsuokite už mažiausius vagis ir daugiausiai tiesą sakančius; net jeigu jų neišrinks, jūs būsite atlikęs savo pilietinę pareigą ir viena maža dalele užtikrinęs, kad ir toliau galite daryti ką tik norite.

Prirašiau nemažai, tačiau realybėje tai yra toli gražu ne viskas, ką galima daryti esant suaugusiuoju. Tai yra tik entrée, kuris padės jums sukelti apetitą ir nepamiršti kodėl jums nereikia mintimis sugrįžti į savo vaikystę ir statyti šiam gyvenimo laikotarpiui stabus. Gyvenimas yra keistas, komplikuotas ir ganėtinai trumpas, tačiau nebandykite sau įrodyti, kad geriausi jūsų laikai jau praeityje – tai yra netiesa; geriausi jūsų laikai yra tada, kai galite pasinaudoti visomis savo teisėmis nuspręsti ką daryti, kad geriausi jūsų laikai būtų čia ir dabar.