Drąsa būti savimi

Prieš kelias savaites darbe paskelbėme naująją strategiją, ties kuria dirbome kurį laiką. Prie strategijos bandėme prieiti surinkę kelias grupes žmonių, su kuriais įvardinome tai, ką darome tikrai gerai bei kur esame tikrai prasti. Tolimesni priėjimai paprastai priklauso nuo požiūrio ir vadovavimo stiliaus: arba bandome pataisyti tai, kas neveikia, arba neveikiantiems dalykams neskiriame dėmesio, o bandome gerinti tai, kas ir taip gerai veikia. Štai, pavyzdžiui, mokykloje prieš baigiamuosius egzaminus galimas tik vienas priėjimas – turi gerinti tas vietas, kur esi silpnas: jei visą laiką koncentruosiesi tik į geometriją – tą dalį išlaikysi puikiai, tačiau bendras balas bus prastas, kadangi matematikos egzaminas susideda iš daug daugiau dalių. Gerai, kad verslas nėra mokykla, tad pasirinkimų yra daugiau. Suprantama, kai kurie dalykai yra būtini – kokybė, pristatymas laiku ir t.t. – tai yra higiena, be kurios niekas neleis žaisti didelių berniukų ir mergaičių žaidimo. Bet čia yra panašiai kaip su vairavimu: jei nori vairuoti – privalai išsilaikyti teises, kitaip vairuosi neilgai. Tačiau kiti dalykai yra laisvai pasirenkami. Mes pasirinkome daryti tai, ką jau daugiau nei dvidešimt metų darėme gerai ir išdrįsome pripažinti kad ir toliau gerinsime tas vietas, kur jau dabar esame stiprūs vietoj to, kad bandytume išradinėti dviračius ten, kur nieko neišmanome.

Po šio intensyvaus savaitgalio negalėjau mintyse nesugrįžti prie įmonės strategijos, kadangi savaitgalis buvo itin intensyvus. Pagalvojau, kad kartais intensyvūs, pilni veiksmo savaitgaliai yra gerai, tačiau tai nėra tas dalykas, kuris man vienareikšmiškai patinka, tai labiau yra tas dalykas, kurį darau dėl to, kad kartais noriu pasijausti visuomenės dalimi, tačiau dažniausiai savaitgalį noriu praleisti ramiai su artimiausiais žmonėmis, galbūt kur nors gamtoje, kur galėčiau susistatyti visus savaitės įspūdžius ir jiems skirtas vietas ir pasiruošti ateinančiai savaitei. Įmonės strategija šioje vietoje pasirodė labai neblogas pavyzdys, kadangi dažnai badome būti kažkuo, kuo iš tikrųjų nesame. Bandome laužytis, apsimetinėti ir daryti tai, kas, manome, yra privalu ar, bent jau, normalu.

Aš pats paprastai esu priimamas kaip gan keistas žmogus ir daugelis žmonių, su kuriais bendravau šia tema skaito, kad esu laisvas ir susitaikęs su savimi. Tai tikriausiai yra arti tiesos, kadangi nesistengiu savęs pristatyti kai kažko, kuo nesu ir dažniausiai leidžiu sau sakyti tai ką galvoju ir galvoti tai ką sakau. Tačiau, vis tik, kartais vis tiek atsiranda kažkokie dalykai, kuriuos bandau nuslėpti, nes nenoriu pasirodyti dar keistesnis, nei esu. Bet tai yra tikrų tikriausia nesąmonė, nes gyvenimas yra per trumpas apsimetinėti ar daug dėmesio skirti tam, kas neveikia. Kaip žmogus, gyvenantis daugiau nei trisdešimt metų šioje žemėje jau išsiaiškinau ką darau neblogai, o kas šlubuoja ir manau, kad yra pats laikas nustoti skirti dėmesį trūkumams.

pexels-photo

Taip, aš esu jautrus žmogus, kartais kenčiantis nuo nerimo ar panikos priepuolių, kartais nenoriu išeiti iš namų ir kartais sukeliu dramą ten, kur jos nėra. Tačiau tai yra mano gyvenimo dalis, visa tai taip pat esu aš ir negaliu to ignoruoti ar tuo labiau atstumti. Čia turiu pasirinkimą ir galiu koncentruotis į tai, ką darau gerai ir jei pakankamai laiko skirsiu savo gerosioms savybėms tobulinti, visiems nemaloniems dalykams tiesiog nebeliks laiko ir jei po truputį nukeliaus į antrą planą. Manau, kad tai yra kur kas produktyviau, nei skirti energiją išgyvenant dėl trūkumų ar bandant išrankioti visus trūkumus. Niekas nėra tobula ir niekada nebus, tad drąsiai renkuosi būti savimi, išeiti apsinuoginus ir pripažinti tuos trūkumus, tačiau neužsistovėti ties jais. Trūkumai nėra svarbu žvelgiant į bendrą vaizdą, lygiai taip pat kaip keli supuvę obuoliai ant medžio nekeičia bendro obuolių skonio ar keli fullcap’us ir aptemptus džinsus dėvintys jaunuoliai nesugadina bendros baro atmosferos. Iš likusių gerų obuolių vis dar gali iškepti skaniausią pasaulyje pyragą ir su gerais draugais gali apturėti geriausią laiką net ir esant akių ir smegenų skausmą sukeliantiems vaizdiniams kažkur antrame plane.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: